Vitaminas D reikalingas gerai sveikatai ir stipriems kaulams palaikyti. Jis padeda organizmui įsisavinti kalcį (vieną iš pagrindinių kaulų statybinių blokų) iš maisto ir maisto papildų. Žmonių, kurie gauna per mažai vitamino D, kaulai gali tapti silpni, trapūs, suminkštėti. Vaikams tokiu atveju dažniausiai nustatomas rachitas, o suaugusiesiems – osteomaliacija.
Vitaminas D organizmui svarbus ir dėl daugelio kitų priežasčių. Raumenims jo reikia, kad galėtų judėti, nervinei sistemai vitaminas D padeda pernešti impulsus tarp smegenų ir bet kurios kitos organizmo dalies, imuninei sistemai vitaminas D reikalingas kovai su įvairiais virusais ir bakterijomis. Kartu su kalciu, vitaminas D vyresniems žmonėms padeda apsisaugoti nuo osteoporozės. Vitaminas D aptinkamas daugelyje organizmo ląstelių.
KIEK VITAMINO D PER PARĄ TURĖČIAU SUVARTOTI?
Reikalingas vitamino D kiekis per parą priklauso nuo jūsų amžiaus. Vidutinis rekomenduojamas kiekis per parą tarptautiniais vienetais (TV). Amžius ir rekomenduojamas kiekis:
- Nuo gimimo iki 12 mėnesių: 400 TV
- Vaikai 1 – 13 metų: 600 TV
- Paaugliai 14 – 18 metų: 600 TV
- Suaugę 19 – 70 metų: 600 TV
- Suaugę 71 metų ir vyresni: 800 TV
- Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys: 600 TV
KOKIUOSE MAISTO PRODUKTUOSE YRA VITAMINO D?
Labai nedaug maisto produktų natūraliai turi vitamino D.
Riebios žuvys, tokios kaip lašiša, tunas, skumbrė – yra vieni geresnių vitamino D šaltinių. Jautienos kepenyse, fermentiniame sūryje, kiaušinių tryniuose – yra labai nedideli kiekiai vitamino D. Jo taip pat aptinkama kai kuriose grybų rūšyse.
Maisto produktai neretai praturtinami vitaminu D. Jis dažniausiai dedamas į dribsnius, jogurtus, sultis ir pan.
VITAMINAS D IR SAULĖ
Žmogaus organizmas gamina vitaminą D kai yra tiesiogiai veikiamas saulės spindulių. Tokiu būdu žmonės įprastai patenkina bent dalį vitamino D poreikio. Oda, veikiama saulės spindulių per langą – negamina vitamino D. Debesuotomis dienomis, pavėsyje – vitamino D gamyba taip pat labai sumažėja.
Be to, nepaisant saulės spindulių svarbos vitamino D sintezei organizme, būtų apdairu riboti buvimą prieš saulę, nes tai didina odos vėžio riziką. Soliariumo lempos taip pat skatina odą gaminti vitaminą D, bet tuo pačiu jos didina ir riziką susirgti odos vėžiu.
Žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių vengia tiesioginių saulės spindulių – turėtų pasirūpinti tinkama mityba arba vartoti vitamino D papildus. Rekomenduojamas vitamino D kiekis per parą nustatytas remiantis prielaida, kad žmogus retai būna veikiamas tiesioginių saulės spindulių.
VITAMINAS D MAISTO PAPILDUOSE
Vitaminas D maisto papilduose (ir vitaminu D praturtintuose maisto produktuose) būna dviejų formų: D2 (ergokalciferolis) ir D3 (cholekalciferolis). Abu jie padidina vitamino D kiekį kraujyje.
AR AŠ GAUNU PAKANKAMAI VITAMINO D?
Kadangi vitaminas D gaunamas su maistu ar maisto papildais ir veikiant saulės šviesai – geriausias būdas sužinoti jo kiekį – tyrimu nustatyti 25-hidroksivitamino D kiekį kraujo serume. Kiekis nustatomas nanomoliais litre (nmol/L) arba nanogramais mililitre (ng/mL), kur 1 nmol/L = 0.4 ng/mL.
Kiekis, mažesnis už 30 nmol/L (12 ng/mL) yra per žemas kaulų ir bendrai gerai sveikatai palaikyti, o kiekis didesnis nei 125 nmoL/L (50 ng/mL) manoma, jog yra per didelis.
50 nmol/L (20 ng/mL) arba šiek tiek daugiau – įprastai yra pakankamas kiekis daugumai žmonių.
Pagal šiuos vertinimus, daugumai žmonių Lietuvoje nustatomas vitamino D trūkumas ir beveik niekas neturi per didelės vitamino D koncentracijos. Įprastai jaunesni žmonės turi didesnį 25-hidroksivitamino D kiekį už vyresnius žmones, o pas vyrus yra didesni kiekiai nei pas moteris.
Žmonių grupės, kurios dažniau susiduria su vitamino D trūkumu:
- Krūtimi žindomi kūdikiai. Motinos pienas nėra geras vitamino D šaltinis. Todėl krūtimi žindomiems kūdikiams kiekvieną dieną reikia duoti vitamino D papildus (dėl kiekio pasitarkite su gydytoju);
- Vyresni žmonės. Jų oda negali taip efektyviai gaminti vitamino D veikiama saulės spindulių, kaip tai darydavo jaunesniame amžiuje. Be to, jų inkstai sunkiau verčia vitaminą D į jo aktyvią formą;
- Tamsiaodžiai žmonės. Tamsi oda pagamina mažiau vitamino D veikiama saulės spindulių;
- Žmonės sergantys Krono liga;
- Nutukę žmonės. Didelis riebalų kiekis apsunkina vitamino D patekimą į kraują.
KAS NUTIKS, JEI NEGAUSIU PAKANKAMAI VITAMINO D?
Žmonėms gali trūkti vitamino D dėl to, kad negauna jo pakankamai su maistu, per mažai būna saulėje, arba inkstai negali konvertuoti vitamino D į jo aktyvią formą organizme. Vaikams vitamino D trūkumas gali sukelti rachitą. Vyresniems žmonėms vitamino D trūkumas sukelia osteomaliaciją.
Daugiau apie vitamino D trūkumą skaitykite čia.
AR GALI VITAMINAS D PAKENKTI ORGANIZMUI?
Taip, kai vitamino D kiekis organizme tampa per didelis. Toksiškumo požymiai: pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, apetito nebuvimas, silpnumas, svorio netekimas. Didinant kalcio koncentraciją kraujyje ir jame esant per dideliam vitamino D kiekiui – gali kilti orientacijos sutrikimai, širdies ritmo sutrikimai. Vitamino D perteklius taip pat gali pažeisti inkstus.
Viršutinė vitamino D riba yra tarp 1,000 – 1,500 TV/kūdikiams, 2,500 – 3,000 TV/1-8 metų vaikams, ir 4,000 TV/9 metų, ir vyresniems vaikams, suaugusiems, nėščioms ir žindančioms moterims. Vitamino D perteklius dažniausiai atsiranda vartojant per didelius vitamino D papildų kiekius. Ilgas buvimas saulėje nesukelia apsinuodijimo vitaminu D, todėl, kad organizmas riboja vitamino gamybą.