Kas kurį laiką keičiasi įprastinė nuomonė apie sveiką mitybą. Kartais pokyčiai būna seisminiai, kaip antai XX a. dešimtajame dešimtmetyje kilusi mažo riebalų kiekio mada. Kiti pokyčiai vyksta palaipsniui, todėl dabar daugiausia dėmesio skiriama apskritai mitybai, o ne kuriai nors vienai maistinei medžiagai. Tačiau ką daryti, jei patarimai nuolat keičiasi, nes nė vienas mitybos būdas netinka visiems?
Naujausi moksliniai tyrimai skatina tiksliąją mitybą – itin individualizuotą mitybą, pagrįstą mikrobioma, DNR ar kitais dalykais. Nemažai jų jau yra, tačiau mokslas gali neatitikti rinkodaros.
KAIP VEIKIA INDIVIDUALIZUOTA MITYBA
Koncepcija atrodo paprasta, tačiau ji be galo sudėtinga. Kadangi nėra dviejų žmonių, kurių DNR būtų visiškai vienodas, net identiškų dvynių, kiekvieno iš mūsų organizmas skirtingai reaguoja į maisto produktus ir juos virškinant žarnyne augančias bakterijas. Individualizuota mityba (kartais vadinama „personalizuota mityba“) naudoja dirbtinį intelektą ir iš kitų žmonių surinktus duomenis, kad nuspėtų, kaip jūsų organizmas reaguos į konkrečius maisto produktus.
Tiksliosios mitybos šalininkai dirba trimis pagrindinėmis kryptimis:
Nutrigenetika tiria, kaip genai veikia tai, kaip organizmas panaudoja su maistu gaunamas maistines medžiagas. Tai reiškia, kad net jei gaunate pakankamai tam tikros maistinės medžiagos, jūsų organizmas gali nesugebėti jos gerai apdoroti.
Nutrigenomika tai iš esmės apverčia aukštyn kojomis. Ji nagrinėja, kaip maisto produktai, kuriuos valgote, gali pakeisti jūsų genų raišką. „Pavyzdžiui, nutukimo atveju, galite turėti tam tikrą genų rinkinį, bet tai nebūtinai reiškia, kad juos išreikšite“, – sako daktaras Jamesas Marcumas iš Bayloro universiteto, literatūros apie nutrigenetiką ir nutrigenomiką apžvalgos autorius. „Tačiau jei valgote maistą, kuris tuos genus išreiškia, tai lemia nutukimą.“
Mikrobiomos tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip žarnyne esantys mikrobai veikia sveikatą. Kadangi kiekvieno žmogaus mikrobioma yra skirtinga, manoma, kad tokia yra ir kiekvieno žmogaus ideali mityba. Čia svarbų vaidmenį atlieka ir genai, nes mikrobiomos sudėtį tam tikru mastu lemia genai.
ŠIANDIENINĖ INDIVIDUALIZUOTA MITYBA
Apie 400 bendrovių jau siūlo tam tikras individualizuotas mitybos programas. Tačiau ne visos jos turi tvirtą mokslinį pagrindą. Pavyzdžiui, dietos, pagrįstos tik DNR, nėra pačios geriausios – organizmo reakcija į maistą priklauso ne tik nuo genetikos.
Tačiau kai kurių jau rinkoje esančių programų tyrimai teikia vilčių. „DayTwo“ specializuojasi medžiagų apykaitos sveikatos srityje, skirtoje žmonėms, sergantiems tokiomis ligomis kaip diabetas ir nutukimas. Jie analizuoja mikrobiomą ir kitus sveikatos rodiklius, kad pateiktų individualų mitybos planą, ir yra paskelbę tai patvirtinančių mokslinių tyrimų recenzuojamuose žurnaluose.
Kita bendrovė, „Zoe“, ketina pagerinti bendrą sveikatą arba padėti numesti svorio. Už 294 JAV dolerius ir mėnesinį narystės mokestį bendrovė sukurs individualų planą, pagrįstą mikrobioma, cukraus ir riebalų kiekiu kraujyje. „Zoe“ pasiūlymai grindžiami šiuo metu atliekamu tyrimu „Personalized Responses to Dietary Composition Trial“.
PROJEKTAS „MITYBA TIKSLIAJAI SVEIKATAI“
JAV Nacionalinis sveikatos institutas pradėjo didelį mokslinių tyrimų projektą, skirtą tiksliajai mitybai. Programa, pavadinta „Mityba tiksliajai sveikatai“ (angl. Nutrition for Precision Health), per 5 metus skirs 170 mln. dolerių šešiuose šalies centruose atliekamiems tyrimams finansuoti. Mokslininkai renka 10 000 įvairių žmonių, kad sukurtų algoritmus, pagal kuriuos būtų galima nuspėti, kaip žmogaus organizmas reaguoja į įvairias mitybos dalis. Jie tirs tyrime dalyvaujančių žmonių mitybą, genetiką, mikrobiomą, fiziologiją ir aplinką bei kitus dalykus.
„Įrodymų bazė yra labai jauna“, – sako tyrimo koordinatorė daktarė Holly Nicastro. „Nenorime nagrinėti tik mikrobiomų, nenorime nagrinėti tik genetikos, nes turime tirti, kaip visi šie dalykai veikia kartu – kitos organizmo sistemos, psichosocialiniai veiksniai, demografiniai veiksniai ir kiti dalykai, kurie tradiciškai nebuvo įtraukti į mitybos tyrimus.“
Po to, kai per penkerius metus trukusius tyrimus bus surinkta pakankamai informacijos, kad būtų galima sukurti tikslius algoritmus, dar penkerius metus bus tikrinama, ar jie yra patikimi.
ATEITIES PERSPEKTYVOS
Nors tikslioji mityba dabar prieinama tik žmonėms, norintiems sumokėti biotechnologijų bendrovėms už tam tikrų tyrimų atlikimą, vieną dieną ji gali pakeisti mūsų mitybos būdą.
„Jei tikslioji mityba iš tiesų bus tinkama visiems, – sako Nicastro, – norėtume, kad ji taptų prieinama pacientams ir taptų standartine klinikinėje praktikoje.“