Dideli, tuščiaviduriai virškinamojo trakto organai turi raumenų sluoksnį, kuris leidžia jų sienelėms judėti. Organų sienelių judėjimas (raumenų susitraukimai) – vadinamas peristaltika – stumia maistą ir skysčius per virškinamąjį traktą.
Stemplė. Kai žmogus praryja maistą – maistas keliauja stemple, raumeniniu vamzdeliu, kuris perneša maistą ir skysčius iš burnos į skrandį. Nurijus maistą, tolimesni veiksmai vyksta nevalingai, t.y. juos kontroliuoja stemplė ir smegenys. Stemplės sfinkteris (raumeninis žiedas apatinėje stemplės dalyje) kontroliuoja maisto ir skysčių perėjimą iš stemplės į skrandį. Kai maistas stemple atslenka prie sfinkterio – raumuo atsipalaiduoja ir leidžia turiniui patekti į skrandį.
Skrandis. Skrandis saugo nurytą maistą ir skysčius, maišo juos su virškinimo sultimis, ir lėtai ištuština turinį, vadinamą chimusu (skrandžio virškinimo produktas) į plonąją žarną. Viršutinis skrandžio raumuo atsipalaiduoja, kad galėtų priimti didelius maisto kiekius iš stemplės. Apatinis skrandžio raumuo maišo maistą ir skysčius su virškinimo sultimis.
Plonoji žarna. Plonosios žarnos raumenys maišo maistą su virškinimo sultimis (iš kasos, kepenų ir žarnyno) ir stumia į priekį tolimesniam virškinimui. Plonosios žarnos sienelės absorbuoja suvirškintas maistines medžiagas į kraujotaką. Kraujas perneša jas į visas kitas kūno dalis.
Storoji žarna. Atliekos yra virškinimo proceso dalis – tai nesuvirškintas maistas ir senesnės virškinamojo trakto sienelių ląstelės. Raumenys stumia šias atliekas į storąją žarną. Storoji žarna absorbuoja vandenį ir visas likusias maistines medžiagas, bei paverčia skystas atliekas į išmatas. Tiesioji žarna saugo išmatas, kol jos žarnų judesių pagalba pašalinamos.