Transriebalai arba transriebalų rūgštys yra nesočiosios riebalų rūgštys, gaunamos iš natūralių ar pramoninių šaltinių. Natūraliai transriebalų yra atrajojančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų) riebaluose – jų mėsoje ir pieno produktuose.
Pramoniniai transriebalai susidaro cheminiu būdu iš dalies hidrinant augalinį aliejų. Iš dalies hidrinti augaliniai aliejai yra pagrindinis pramoninių transriebalų šaltinis.
KOKĮ POVEIKĮ SVEIKATAI TURI MAISTO PRODUKTŲ, KURIŲ SUDĖTYJE YRA TRANSRIEBALŲ, VARTOJIMAS?
Maždaug 540 000 mirčių (pasauliniu mastu) kasmet gali būti siejama su pramoniniu būdu pagamintų transriebalų vartojimu. Didelis transriebalų kiekis padidina mirties riziką dėl bet kokios priežasties 34%, mirties riziką nuo koronarinės širdies ligos – 28%. Koronarinės širdies ligos rizika padidėja 21%. Tikėtina, kad taip yra dėl poveikio lipidų lygiui: transriebalai padidina MTL („blogojo”) cholesterolio kiekį ir sumažina DTL („gerojo“) cholesterolio kiekį. Transriebalai neturi jokios žinomos naudos sveikatai.
AR NATŪRALŪS TRANSRIEBALAI TAIP PAT KENKIA?
Poveikis lipidų kiekiui kraujyje, atsirandantis dėl atrajotojų ar pramoniniu būdu pagamintų transriebalų yra panašus. Tarptautinės ekspertų grupės ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijos rekomenduoja apriboti transriebalų (pagamintų pramoniniu būdu ir atrajotojų) vartojimą iki mažiau nei 1% visos suvartojamos energijos, o tai reiškia mažiau nei 2,2 g per dieną laikantis 2000 kalorijų dietos.
KOKIUOSE MAISTO PRODUKTUOSE YRA PRAMONINIU BŪDU PAGAMINTŲ TRANSRIEBALŲ?
Iš dalies hidrinti aliejai yra pagrindinis pramoniniu būdu pagamintų transriebalų šaltinis. Transriebalų yra įvairiuose maisto produktuose įskaitant margariną; keptą maistą; kepinius, tokius kaip krekeriai, sausainiai ir pyragaičiai; iš anksto paruoštus mišinius, pvz., blynams; konditerijos gaminius, tokius kaip saldainiai, kremai ir kreminiai gaminiai. Keptame ir skrudintame kavinių ir restoranų maiste taip pat dažnai yra pramoniniu būdu pagamintų transriebalų. Visi šie produktai gali būti pagaminti be pramoniniu būdu pagamintų transriebalų.
KIEK TRANSRIEBALŲ VARTOJA ŽMONĖS?
Apskaičiuota, kad vidutinis transriebalų suvartojimas visame pasaulyje sudarė 1,4% visos suvartotos energijos 2010 metais. Skaičius svyruoja nuo 0,2% iki 6,5% skirtingose šalyse (nuo 0,13 iki 4,3 gramų per dieną, kai laikomasi 2000 kalorijų dietos). Remiantis turima informacija, kuri yra ribota, didžiausias suvartojimas buvo Šiaurės Amerikoje, Lotynų Amerikoje ir Šiaurės Afrikoje/Artimuosiuose Rytuose, o suvartojimas paprastai buvo didesnis jaunesniame amžiuje. Manoma, kad nuo 1990 iki 2010 m. transriebalų suvartojimas pasaulyje išliko stabilus.
AR SKRUDINANT IR KAITINANT ALIEJŲ SUSIDARO TRANSRIEBALAI?
Yra įrodymų, kad kaitinant ir skrudinant aliejų transriebalų koncentracija šiek tiek padidėja. Nustatyta, kad vidutiniškai transriebalų kiekis kaitinant padidėja 3,67 g/100 g, o skrudinant – 3,57 g/100 g. Nėra įrodymų, kad kiti gaminimo būdai, pvz., virimas ir kepimas ant grotelių, padidina transriebalų koncentraciją.
KOKIUS SVEIKUS ALIEJUS GERIAU NAUDOTI?
Iš mitybos pašalinus iš dalies hidrintus aliejus, gaunama daug naudos sveikatai. O didžiausia nauda gaunama, kai transriebalai pakeičiami daug polinesočiųjų riebalų rūgščių turinčiais aliejais bei aliejais, turinčiais daug mononesočiųjų riebalų rūgščių. Aliejai, kuriuose gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių yra dygminų aliejus, kukurūzų aliejus, saulėgrąžų aliejus, sojų pupelių aliejus, riebi žuvis, graikiniai riešutai ir sėklos; aliejai, kuriuose gausu mononesočiųjų riebalų rūgščių, yra rapsų aliejus, alyvuogių aliejus, žemės riešutų aliejus ir riešutų bei avokadų aliejai.
SITUACIJA LIETUVOJE
Nuo 2019 metų lapkričio mėn. 1 dienos Lietuva riboja transriebalų kiekį maisto produktuose. Ribojimai galioja visiems į Lietuvos rinką patenkantiems maisto produktams. Visuose maisto produktuose – Lietuvoje pagamintuose ir importuojamuose, esančiuose prekyboje ir viešajame maitinime – sveikatai nepalankių transriebalų gali būti ne daugiau kaip 2 g/100 g bendro riebalų kiekio.