Tikriausiai žinote, kad norint saugoti širdies sveikatą reikia tinkamai maitintis, sportuoti ir kontroliuoti gerai žinomus širdies ligų rizikos veiksnius, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį. Bet ar žinojote, kad smegenys taip pat atlieka svarbų vaidmenį širdies sveikatai?
Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau nustato sąsajas tarp prastos protinės sveikatos ir didesnės širdies ligų rizikos. Tai nestebina, nes protinės sveikatos sutrikimai gali turėti įtakos žmogaus elgsenai. Pavyzdžiui, jei jaučiatės prislėgti, galite būti mažiau linkę reguliariai mankštintis arba dažniau vartoti per daug alkoholio. Be to, kai kurios problemos, darančios įtaką mūsų protinei sveikatai, ir tam tikri protinės sveikatos sutrikimai taip pat gali sukelti fizinius pokyčius organizme, kurie gali keliais būdais padidinti širdies ligų riziką.
STRESAS
Ilgalaikis stresas gali padidinti kraujospūdį, sumažinti kraujo tekėjimą į širdį, sumažinti širdies pumpavimo pajėgumus, sukelti neįprastą širdies ritmą, suaktyvinti kraujo krešėjimo sistemą ir uždegiminę reakciją. Keista, bet tyrimai rodo, kad lėtinis stresas gali būti žalingesnis širdžiai nei dideli gyvenimo pokyčiai. Viename dideliame tyrime nustatyta, kad moterys, kurios bent devynias valandas per savaitę rūpinosi neįgaliu sutuoktiniu, turėjo didesnę tikimybę patirti širdies priepuolį arba mirti nuo širdies ligų nei moterys, neturinčios tokių pareigų.
O žurnale “JAMA Network Open” paskelbtame tyrime teigiama, kad pandemijos metu padaugėjo specifinių su stresu susijusių širdies ligų, vadinamų stresine kardiomiopatija, t. y. širdies kairiojo skilvelio susilpnėjimas dėl emocijų. Tyrimo autoriai nustatė, kad 2020 m. kovo ir balandžio mėn. šios būklės atvejų buvo keturis kartus daugiau nei trimis priešpandeminiais laikotarpiais 2018 m., 2019 m. ir anksčiau 2020 m.
TRAUMUOJANTI VAIKYSTĖS PATIRTIS
Traumuojanti vaikystės patirtis, pavyzdžiui, nepriežiūra, fizinis, seksualinis ar emocinis smurtas arba smurto namuose stebėjimas, sveikatos priežiūros specialistų vadinama nepageidaujama vaikystės patirtimi (angl. ACE). JAMA Cardiology internete paskelbtoje apžvalgoje teigiama, kad suaugusieji, kurie vaikystėje patyrė keturis ar daugiau traumuojančių įvykių, dvigubai dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis ir anksti mirė, palyginti su žmonėmis, kurie nepatyrė nė vienos iš šių skaudžių patirčių.
DEPRESIJA
Depresijos ir širdies ligų ryšys yra abipusis. Viename apžvalginiame straipsnyje teigiama, kad depresija maždaug dvigubai padidina riziką susirgti išemine širdies liga. Kiti tyrimai rodo, kad žmonės, kurie jau serga širdies ligomis, tris kartus dažniau serga depresija nei kiti žmonės. Net vienas iš penkių širdies smūgį išgyvenusių žmonių suserga depresija. Depresija yra nepriklausomas vėlesnio širdies smūgio rizikos veiksnys žmonėms, jau patyrusiems širdies smūgį. Iš dalies taip gali būti todėl, kad depresija sergantys žmonės rečiau meta rūkyti, vartoja paskirtus vaistus ar mankštinasi – net ir po infarkto.
PRIEŠIŠKUMAS IR PYKTIS
Viename apžvalginiame straipsnyje teigiama, kad žmonės, kurie nuolat pyksta, du-tris kartus dažniau nei kiti patiria širdies smūgį ar kitą širdies sutrikimą.
SOCIALINĖ IZOLIACIJA
Duomenys rodo, kad vyrai ir moterys, gyvenantys vieni, daug dažniau patiria širdies smūgį arba staiga miršta nuo jo. Kita vertus, vyresnio amžiaus suaugusieji, turintys tvirtą draugų tinklą, per 10 metų laikotarpį miršta gerokai rečiau nei tie, kurie neturi tvirtos socialinės paramos.
SVEIKESNĖS ŠIRDIES LINK
Jei susiduriate su bet kuria iš šių problemų, galite imtis tam tikrų veiksmų, kad pagerintumėte savo protinę sveikatą, o galbūt ir širdies sveikatą.
- Bendraukite su specialistu. Psichikos sveikatos specialistas gali padėti įveikti daugelį iššūkių, įskaitant rimtas praeities traumas. Pokalbių terapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (skirta neigiamiems mąstymo įpročiams laužyti) ir medikamentinis gydymas – tai tik kelios galimybės, kurios gali padėti.
- Keiskite gyvenimo būdą. Kai sergate depresija arba kovojate su emociniais sunkumais, sveika mityba ir fizinis aktyvumas kartais lieka nuošalyje. Tačiau nedideli, lengvai įgyvendinami kasdieniai patobulinimai prisideda prie geresnės bendros sveikatos. Padėti gali net ir nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, į lėkštę įsidėti daugiau vaisių ir daržovių arba vaikščioti po namus. Pasistenkite susirasti jums patinkančią fizinę veiklą, kuri padėtų išlaikyti motyvaciją.
- Palaikykite smegenų aktyvumą. Veikla, kuri stimuliuoja smegenis, gali padėti pagerinti psichinę sveikatą. Užsiimkite nauju hobiu, įveskite naujovių į savo kasdienybę išbandydami naują pasivaikščiojimo maršrutą arba išbandykite naują veiklą.
- Pažabokite stresą. Streso mažinimas šiais laikais yra nemenkas iššūkis beveik visiems. Viena iš strategijų, galinčių padėti jį pažaboti, yra sąmoninga meditacija, skatinanti savęs pažinimą ir susitelkimą į dabartį. Reguliari mankšta, sveika mityba ir pakankamai kokybiškas miegas taip pat gali padėti suvaldyti streso lygį.
Galiausiai tai, kas naudinga smegenims, naudinga ir kūnui bei širdžiai.