Apskritai kalbant, stresas reiškia spaudimą ar įtampą. Stresas gali būti fizinis (pvz., sergant liga), emocinis (pvz., sielvarto jausmas) arba psichologinis (pvz., baimė).
Genai ir įvykiai, kurie nutinka ankstyvame amžiuje, net būnant gimdoje, gali turėti įtakos stresinių situacijų valdymui ateityje. Persivalgymas, rūkymas, gėrimas, mažas fizinis aktyvumas – dažnos žmonių reakcijos patiriant stresą, kurios gali padidinti neigiamą streso poveikį sveikatai.
KAS YRA ATSAKAS Į STRESĄ?
Alostazė yra organizmo pastovumo išlaikymas patiriant pokyčius. Ši sąvoka yra vartojama siekiant apibūdinti organizmo reakcijos į stresą procesą. Nesvarbu ar stresas yra ūmus (trumpalaikis) ar lėtinis (ilgalaikis).
Žinomiausias ūmaus streso atsakas yra „kovok arba bėk“ reakcija, kuri atsiranda jaučiant grėsmę. Šiuo atveju atsakas į stresą paskatina organizmą išskirti keletą streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas (taip pat žinomas kaip epinefrinas). Šie hormonai padidina koncentraciją, gebėjimą reaguoti ir jėgą. Taip pat padidėja pulsas ir kraujospūdis, paaštrėja atmintis, sustiprėja imuninė sistema. Trumpalaikiam stresui praėjus, organizmas grįžta į normalią būseną.
Tačiau ilgalaikis arba lėtinis stresas sukelia problemų. Jei dažnai susiduriama su sunkumais, organizmas nuolat gamina didesnį streso hormonų kiekį ir neturi laiko atsigauti. Šie hormonai ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
KAIP LĖTINIS STRESAS VEIKIA SVEIKATĄ?
Streso akimirkomis įvykę organizmo pokyčiai gali būti labai naudingi, kai jie vyksta trumpą laiką. Tačiau kai tai vyksta ilgą laiką, per didelė streso hormonų gamyba gali turėti įtakos sveikatai. Sveikatos problemos gali apimti:
- Virškinimo sistema. Skrandžio skausmai dėl lėtesnio skrandžio darbo po valgio; viduriavimas dėl didesnio žarnyno aktyvumo.
- Nutukimas. Padidėjęs apetitas ir su tuo susijęs persivalgymas gali paskatinti antsvorį ir nutukimą. Antsvoris ir nutukimas didina riziką susirgti diabetu, širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis.
- Imuninė sistema. Susilpnėjusi imuninė sistema gali lemti dažnesnį peršalimą ar kitas infekcijas.
- Nervų sistema. Nerimas, depresija, nemiga ir nesidomėjimas fizine veikla. Tai taip pat gali turėti įtakos atminčiai ir sprendimų priėmimui.
- Širdies ir kraujagyslių sistema. Padidėjęs kraujospūdis, pulsas ir riebalų (cholesterolio ir trigliceridų) kiekis kraujyje. Taip pat padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, ypač vakare, ir apetitas. Visa tai yra širdies ligų, aterosklerozės (arterijų sukietėjimo), insulto, nutukimo ir diabeto rizikos veiksniai.
KAIP ŽINOTI AR PATIRIATE STRESĄ?
Kai patiriate trumpalaikį stresą, galite jausti nerimą, nervingumą, išsiblaškymą ir spaudimą. Jei streso lygis padidėja ar trunka ilgiau, galite patirti kitų fizinių ar emocinių padarinių:
- Nuovargį, depresiją.
- Krūtinės skausmą ar spaudimą, greitą širdies plakimą.
- Galvos svaigimą, drebulį, pasunkėjusį kvėpavimą.
- Nereguliarias menstruacijas, erekcijos disfunkciją (impotenciją), lytinio potraukio sumažėjimą.
Šie simptomai taip pat gali sukelti apetito praradimą, persivalgymą ir prastą miegą, o visa tai gali turėti rimtų padarinių sveikatai. Dažniausiai simptomai būna gana silpni ir gali būti dar palengvinti įvaldžius tokias technikas kaip atsipalaidavimas, atsiribojimas nuo stresą keliančių dalykų ir reguliari fizinė mankšta. Tačiau jei simptomai yra sunkūs, gali prireikti medicininės pagalbos siekiant išsiaiškinti streso šaltinį ir surasti geriausią būdą jį valdyti.
KĄ GALITE PADARYTI, KAD SUMAŽINTUMĖTE STRESĄ?
Siekdami sumažinti stresą galite imtis praktinių veiksmų. Reguliari, saikinga mankšta gerina mąstymo procesą ir nuotaiką. Kitos strategijos apima atsipalaidavimą, gerą miegą ir emocinę paramą iš šeimos ar draugų. Ilgalaikio streso poveikį taip pat galima sumažinti valgant sveiką, neriebų maistą ir vengiant alkoholio bei rūkymo. Tačiau jei simptomai tęsiasi arba blogėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.