Prekių krepšelis

The Science of Nutrition

Nemokamas pristatymas nuo 35 € krepšelio vertės

labas@healthylife.lt | +370 607 72107

Informacija

Kontaktai

+370 607 72107
labas@healthylife.lt

Socialiniai tinklai

Straipsniai

Ar dirbtiniai saldikliai tikrai nekenksmingi

Ar dirbtiniai saldikliai tikrai nekenksmingi?

Daugelį metų mokslininkai manė, kad aspartamas ir kiti vadinamieji nemaistiniai saldikliai neturi jokio poveikio žmogaus organizmui. Tačiau paskelbti nauji tyrimai rodo, kad šie cukraus pakaitalai gali pakeisti žarnyno mikrobiomą taip, kad tai gali turėti įtakos cukraus kiekiui kraujyje. ŽARNYNO REAKCIJA Prieš kelerius metus gydytojo imunologo ir mikrobiomos tyrėjo dr. Erano Elinavo vadovaujama, Weizmanno mokslo instituto […]

Spanguolės

Kas yra D manozė?

D-manozė yra natūralios kilmės cukraus rūšis. Šiuo metu atliekami tyrimai, susiję su jos naudojimu, tarp kurių gali būti ir šlapimo takų infekcijų (ŠTI) gydymas bei prevencija. Šiame straipsnyje apžvelgiama, kas yra D-manozė ir kaip ji gali sąveikauti su šlapimo takų infekcijomis. KAS YRA D-MANOZĖ? D-manozė yra tam tikros rūšies cukrus, kuris, kai kurių žmonių manymu, […]

CBD aliejaus nauda

CBD aliejaus nauda

CBD aliejus, gaunamas iš kanapių augalo, pastaraisiais metais tapo populiaria alternatyvia terapija įvairioms ligoms gydyti. Žmonės teigia, kad CBD aliejus padeda sumažinti skausmą, nerimą ir miego sutrikimus. Dėl kanapių draudimų ir su tuo susijusių mokslinių tyrimų apribojimų CBD aliejaus naudą patvirtinančių tyrimų su žmonėmis yra nedaug. Tačiau kai kuriuose pasaulio regionuose legalizavus kanapes, šios srities […]

Matcha kofeinas

Ar matcha turi kofeino?

Taip, matchoje yra kofeino. Tiesą sakant, joje paprastai yra daugiau kofeino nei kitose žaliosios arbatos rūšyse. Joje taip pat yra antioksidantų, tokių kaip vitaminas C, kvercetinas ir l-teaninas. Skirtingai nuo kitų žaliosios arbatos rūšių, kurias sudaro arbatos lapeliai, kuriuos žmogus užpila vandeniu, matchą sudaro miltelių pavidalo arbatos lapeliai. Dėl šios priežasties matcha turi didesnį kofeino […]

Maisto technologijų etapai

Žvilgsnis į praeitį: maisto technologijų etapai

Šią minutę mokslininkai kuria naujas priemones, kurios pagerins maisto, kurį valgysime po 50 metų, prieinamumą, saugumą, maistingumą ir poveikį aplinkai. Jie naudojasi žiniomis, kurios siekia priešistorinius laikus, kai pirmieji medžiotojai-rinkėjai pradėjo ūkininkauti. Nuo pramonės revoliucijos pradžios atradimai buvo greiti ir gausūs: 1784: Miltus pagaminti tapo lengviau. JAV, Filadelfijoje Oliveris Evansas išrado pirmąjį visiškai automatizuotą miltų […]

Druskos mažinimas

Sumažinus suvartojamos druskos kiekį 1 gramu per dieną, gali sumažėti širdies ligų ir insulto rizika

Kinijoje suvartojama daugiausia druskos visame pasaulyje. Per didelis druskos suvartojimas gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, insultą ir širdies priepuolį. Mokslininkai analizavo, kiek žmonės turėtų sumažinti kasdien suvartojamos druskos kiekį, kad sumažėtų širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Išvados rodo, kad sumažinus druskos suvartojimą 1 gramu per dieną būtų galima išgelbėti milijonus gyvybių. Kinijos vyriausybė yra parengusi […]

Maistas ir klimato kaita

Kaip maistas, kurį valgome, prisideda prie klimato kaitos

Dauguma ekspertų sutinka, kad pagrindinis klimato kaitos veiksnys yra žmonių gaminamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios sulaiko šilumą Žemės atmosferoje. Daugelis šių dujų susidaro deginant iškastinį kurą, pavyzdžiui, anglis, gamtines dujas ir naftą, tačiau apie 30 proc. viso pasaulio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro pasaulinėje maisto sistemoje. Pateikiame keletą priežasčių, kaip maistas, kurį valgome, […]

Maisto ateitis

Maisto ateitis

Prieš šešiasdešimt metų “Džetsonai” (The Jetsons) įsivaizdavo, kad ateityje valgysime maistą tablečių pavidalu. Tai dar neįvyko. Tačiau, ką (ir kaip), ekspertų nuomone, valgysime ateityje? Per pastaruosius šešis dešimtmečius žemės ūkio ir maisto perdirbimo inovacijų srityje įvyko didžiulis proveržis. Nuo 1960 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, tačiau pasaulinė maisto gamyba padidėjo daugiau nei […]

Kiek kartų per dieną valgyti

Ar geriau valgyti daugiau mažų ar kelis didesnius patiekalus?

Daugybė iš mūsų yra girdėję, kad kasdien valgydami dažniau, bet mažesnius patiekalus galime pagerinti medžiagų apykaitą ir pasiekti optimalią sveikatą. Tačiau šį teiginį patvirtinantys įrodymai yra nevienareikšmiai. Šiame straipsnyje apžvelgiame dabartinius tyrimus, susijusius su valgymo dažnumu, ir aptariame mažų dažnų valgymų naudą, palyginti su retesniais, didesniais valgiais. Šiuolaikinėje kultūroje plačiai paplitęs požiūris, kad, norėdami pasiekti […]

Individualizuota mityba

Vis dar per anksti? Individualizuota mityba

Kas kurį laiką keičiasi įprastinė nuomonė apie sveiką mitybą. Kartais pokyčiai būna seisminiai, kaip antai XX a. dešimtajame dešimtmetyje kilusi mažo riebalų kiekio mada. Kiti pokyčiai vyksta palaipsniui, todėl dabar daugiausia dėmesio skiriama apskritai mitybai, o ne kuriai nors vienai maistinei medžiagai. Tačiau ką daryti, jei patarimai nuolat keičiasi, nes nė vienas mitybos būdas netinka […]

Nemokamas pristatymas

Nuo 35 € krepšelio vertės

Grąžinimo garantija

Grąžinkite per 14 d.

Kokybės garantija

Sertifikuota, registruota VMVT

100% saugus atsiskaitymas

SEB / Swedbank / PayPal / Paysera