Ketogeninė dieta (dar vadinama keto arba riebalų dieta) reklamuojama kaip lieknėjimo stebuklas, tačiau šis mitybos planas iš tikrųjų yra medicininė dieta, kuri gali kelti pavojų sveikatai.
Mažai angliavandenių ir daug baltymų siūlantys mitybos planai dažnai atkreipia dėmesį. Paleo, Pietų paplūdimio, Atkinso dietos atitinką šią kategoriją. Kartais jos dar vadinamos ketogeninėmis arba “keto” dietomis.
Tačiau tikra ketogeninė dieta yra kitokia. Skirtingai nuo kitų mitybos planų, kurie riboja angliavandenių vartojimą ir yra orientuoti į baltymų vartojimą – keto mitybos planas yra orientuotas į riebalus iš kurių reikia gauti ~90% visų suvartojamų kalorijų.
Ir tai nėra ta dieta su kuria reikėtų eksperimentuoti. Pirminė keto dietos paskirtis buvo sumažinti epilepsijos priepuolių dažnumą vaikams. Nors vėliau ji ir buvo bandoma lieknėjimo tikslais, tačiau, buvo atliekami tik trumpalaikiai tyrimai. Be to, gauti rezultatai yra prieštaringi, todėl nėra aišku kaip tokia mityba paveiktų organizmą ilgalaikėje perspektyvoje.
KAIP VEIKIA RIEBALŲ DIETA?
Riebalų dietos tikslas – priversti jūsų organizmą naudoti kitokio tipo kurą. Vietoje iš angliavandenių gaunamo cukraus (gliukozės), organizmas skatinamas iš riebalų gaminti ir energijai deginti ketonus.
Riebalų deginimas atrodo kaip idealus būdas atsikratyti nereikalingų kilogramų. Tačiau priversti kepenis gaminti ketonus ne taip paprasta:
- Angliavandenių suvartojimą reikia sumažinti iki mažiau nei 20-50g per dieną (pvz., viename vidutiniame banane yra apie 27g angliavandenių);
- Įprastai užtrunka apie 1-2 savaites kol organizme pradeda gamintis ketonai;
- Per didelis baltymų suvartojimas gali pakenkti ketozei.
KĄ REIKIA VALGYTI?
Kadangi keto dietos metu reikia suvartoti didelį kiekį riebalų – jų valgyti reikia kiekvieno valgio metu. Kasdieniame 2000 kalorijų mitybos plane galėtų būti apie 165g riebalų, 40 gramų angliavandenių ir 75g baltymų. Tačiau tikslus santykis priklauso nuo konkrečių poreikių.
Kai kurie nesotieji riebalai yra leidžiami – pvz., riešutai (migdolų, graikiniai), sėklos, avokadai, alyvuogių aliejus ir pan. Tuo tarpu sočiuosius riebalus (pvz., palmių ir kokosų aliejų, taukus, sviestą ir pan.) skatinama valgyti dideliais kiekiais.
Baltymai yra keto dietos dalis. Įprastai baltymus galima valgyti iš įvairių šaltinių, įskaitant liesus baltymus bei baltymus iš šaltinių, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų, pvz., jautienos, kiaulienos ir pan.
O kaip dėl vaisių ir daržovių? Visuose vaisiuose yra daug angliavandenių, tačiau įprastai galima valgyti vaisius (dažniausiai uogas) mažomis porcijomis. Daržoves (jose taip pat yra angliavandenių) galima rinktis tik žalias (žalumynus, pvz., špinatus, šparagus, Briuselio kopūstus, agurkus, brokolius ir t.t.).
KETO DIETOS PAVOJAI
Keto dieta kelia daug pavojų. Pirmiausia – joje daug sočiųjų riebalų. Įprastai rekomenduojama, kad sotieji riebalai sudarytų ne daugiau kaip 7% visų gaunamų kalorijų, nes jie siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Ir iš tiesų, keto dieta siejama su blogojo cholesterolio padidėjimu.
Kiti galimi pavojai:
- Maistinių medžiagų trūkumas. Jei nevalgysite įvairių daržovių, vaisių ir grūdų – organizmui gali pradėti trūkti tam tikrų mikroelementų, įskaitant seleną, magnį, fosforą, vitaminus B ir C;
- Kepenų problemos. Keto dietos metu papildomai apkraunamos kepenys. Tai gali pabloginti kepenų būklę sergant kepenų ligomis;
- Inkstų problemos. Inkstai padeda metabolizuoti baltymus, o keto dieta gali juos per daug apkrauti;
- Vidurių užkietėjimas. Keto dietos metu valgoma per mažai skaidulų;
- Irzlumas ir nuotaikų svyravimai. Smegenims reikia cukraus iš sveikų angliavandenių. Per mažas angliavandenių vartojimas gali sukelti sumaištį ir dirglumą.
Atsižvelgiant į kylančias rizikas – prieš pradedant laikytis ketogeninės dietos – rekomenduojame pasitarti su gydytoju arba mitybos specialistu.