Propolio nauda

Propolis (bičių pikis) yra dervinga vaško konsistencijos medžiaga, kurią bitės gamina maišydamos savo seiles su bičių vašku ir įvairių augalų bei medžių junginiais. Ja bitės užsandarina avilio plyšius, kad į avilį nepatektų kenkėjų. Propolis taip pat pasižymi antimikrobinėmis savybėmis ir gali apsaugoti bites nuo ligų sukėlėjų. Propolyje gausu flavonoidų, todėl jis nuo seno naudojamas kaip natūrali įvairių sveikatos problemų gydymo priemonė.

Prieš tūkstančius metų senovės civilizacijos naudojo propolį dėl jo gydomųjų savybių. Graikai jį naudojo pūliniams gydyti. Asirai jį dėjo ant žaizdų ir auglių, siekdami kovoti su infekcijomis ir padėti gijimo procesui. Egiptiečiai jį naudojo mumijoms balzamuoti.

Propolio sudėtis gali skirtis priklausomai nuo bičių buvimo vietos ir nuo to, prie kokių medžių ir gėlių jos gali prieiti. Pavyzdžiui, propolis iš Europos nebus tokios pačios cheminės sudėties kaip propolis iš Brazilijos.

GYDOMIEJI PROPOLIO JUNGINIAI

Mokslininkai nustatė daugiau kaip 300 propolyje esančių junginių. Dauguma šių junginių yra polifenoliai. Polifenoliai yra antioksidantai, kovojantys su ligomis ir organizmo pažeidimais.

Konkrečiai propolio sudėtyje yra polifenolių, vadinamų flavonoidais. Flavonoidai susidaro augaluose kaip apsaugos priemonė. Jų paprastai randama maisto produktuose, kurie, kaip manoma, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, pvz:

• vaisiuose
• žaliojoje arbatoje
• daržovėse
• raudonajame vyne

Tiksli sudėtis gali priklausyti nuo bičių avilio vietos. Apytikriai galima pasakyti, kad propolį paprastai sudaro:

• medžių ir augalų dervos: 50 proc.
• bičių vaškas: 30 proc.
• žiedadulkės: 5 proc.
• eteriniai ir aromatiniai aliejai: 10 proc.