Vos keli mitybos pokyčiai gali pailginti jūsų gyvenimą, tačiau kuo anksčiau pradėsite, tuo geriau.
Svarbu sveikai maitintis, tačiau daugumai žmonių tai sunku daryti kasdien. Norvegijos mokslininkai nagrinėjo atskirų sveikatai palankių ir nepalankių maisto produktų rūšių poveikį ir įvertino, kokį poveikį pagal amžių ir lytį turėtų vienų maisto produktų keitimas kitais.
„Nuolatinis tipiškos mitybos keitimas į optimalią nuo ankstyvo amžiaus, galėtų lemti gyvenimo trukmės pailgėjimą daugiau nei 10 metų“, – teigia tyrimą atlikę Norvegijos mokslininkai.
Jie sukūrė internetinį įrankį, kuriuo gali naudotis kiekvienas norintis, norėdamas sužinoti, kokią įtaką gyvenimo trukmei gali turėti individualūs maisto pasirinkimai.
Didžiausias bendras poveikis gaunamas valgant daugiau augalinio maisto (ankštinių augalų), neskaldytų grūdų ir riešutų bei mažiau raudonos ir perdirbtos mėsos. Vaisiai ir daržovės taip pat turi teigiamą poveikį sveikatai, tačiau vidutiniškai žmonės, kurie maitinasi tipiška vakarietiška mityba, jų ir taip vartoja palyginti daug. Žuvis taip pat įtraukta į sveikatai naudingų produktų sąrašą, o cukrumi saldintų gėrimų (gazuotų gėrimų) ir maisto produktų, kurių pagrindą sudaro rafinuoti (balti) grūdai, pavyzdžiui, balta duona, reikia vengti.
MITYBOS POKYČIAI NAUDINGI BET KURIAME AMŽIUJE
Tyrime taip pat nustatyta, kad nors pradėti niekada nevėlu, pradėję sveikai maitintis jauni suaugusieji gali tikėtis vidutiniškai sulaukti daugiau metų nei vyresnio amžiaus suaugusieji.
„Mūsų rezultatai rodo, kad asmenims, kurie maitinasi tipiškai vakarietiškai, ilgalaikiai mitybos pokyčiai bet kuriame amžiuje gali būti labai naudingi sveikatai, nors didžiausios naudos gaunama, jei pokyčiai pradedami anksti“, – teigia tyrėjai.
Priklausomai nuo to, kiek sveikos mitybos “pakeitimų” bus atlikta ir palaikoma, ir nuo suvartojamų kiekių, dvidešimtmetis vyras galėtų pailginti savo gyvenimą iki 13 metų, o dvidešimtmetė moteris – 11 metų.
Su amžiumi šis skaičius mažėja, tačiau, pakeitus įprastą mitybą į optimalią sulaukus 60 metų, gyvenimo trukmė vis tiek pailgėtų 8 metais moterims ir 9 metais vyrams.
Iki šiol šios srities tyrimai rodė naudą sveikatai susijusią su atskiromis maisto produktų grupėmis ar konkrečiais mitybos modeliais, bet mažiau dėmesio buvo skiriama kitų mitybos pokyčių poveikiui sveikatai. Tyrėjai teigia, kad šiame tyrime taikytas statistinio modeliavimo metodas padeda užpildyti šią spragą.
„Supratimas apie santykinį skirtingų maisto produktų grupių potencialą sveikatai galėtų padėti žmonėms pasiekti realių ir reikšmingų sveikatos rezultatų“, – daro išvadą jie.