Natūralūs toksinai yra toksiški junginiai, kuriuos natūraliai gamina gyvi organizmai. Šie toksinai nėra kenksmingi patiems organizmams, tačiau gali būti toksiški kitiems, įskaitant žmones. Šie cheminiai junginiai turi skirtingą struktūrą ir skiriasi biologine funkcija ir toksiškumu.
Kai kuriuos toksinus augalai išskiria kaip natūralią gynybos priemonę nuo plėšrūnų, vabzdžių ar mikroorganizmų. Jie taip pat gali būti išskiriami reaguojant į klimato sukeliamą stresą, pvz., sausrą ar didelę drėgmę.
Kiti natūralių toksinų šaltiniai yra mikroskopiniai dumbliai ir planktonas vandenynuose arba kartais ežeruose, kurie gamina žmonėms toksiškus cheminius junginius. Šie junginiai nėra toksiški žuvims ar vėžiagyviams, kurie valgo šiuos toksinus gaminančius organizmus. Kai žmonės valgo žuvį ar vėžiagyvius, kuriuose yra toksinų, gali pasireikšti ligos.
Žemiau aprašome dažniausiai randamus natūralius toksinus, kurie gali turėti neigiamos įtakos sveikatai.
JŪRINIAI BIOTOKSINAI
Toksinai, kuriuos vandenynuose ir gėlame vandenyje gamina dumbliai, vadinami dumblių toksinais. Dumblių toksinai susidaro žydint tam tikroms natūraliai pasitaikančioms dumblių rūšims. Vėžiagyviuose, tokiuose kaip midijos, austrės ir šukutės toksinų pasitaiko dažniau nei žuvyse. Dumblių toksinai gali sukelti viduriavimą, vėmimą, dilgčiojimą, paralyžių ir kitus padarinius žmonėms ir kitiems žinduoliams. Dumblių toksinų gali būti vėžiagyviuose, žuvyse arba užterštame geriamajame vandenyje. Jie neturi kvapo ir skonio bei nėra pašalinami verdant ar šaldant.
Kitas pavyzdys yra apsinuodijimas ciguatera toksinais, kurį sukelia užkrėstos žuvies vartojimas. Kai kurios žuvys, kuriose kaip žinoma gali būti cigua toksinų yra Barakudos, juodieji Gruperiai, Karališkosios skumbrės. Apsinuodijimo ciguatera toksinais simptomai yra pykinimas, vėmimas ir tokie neurologiniai simptomai, kaip rankų ir kojų dilgčiojimas. Šiuo metu nėra specifinio apsinuodijimo ciguatera toksinais gydymo.
CIANOGENINIAI GLIKOZIDAI
Cianogeniniai glikozidai yra fitotoksinai (augalų gaminamos toksiškos cheminės medžiagos), kurių pasitaiko bent 2000 augalų rūšių. Kai kurios jų yra naudojamos maistui įvairiose pasaulio vietose. Valgomieji manijokai, sorgai, kaulavaisiai, bambukų šaknys ir migdolai yra svarbūs maisto produktai, kuriuose gali būti cianogeninių glikozidų. Žmonėms klinikiniai ūmaus apsinuodijimo cianidu požymiai gali būti: greitas kvėpavimas, kraujospūdžio kritimas, galvos svaigimas, galvos skausmas, skrandžio skausmai, vėmimas, viduriavimas, psichinis sumišimas, cianozė ir traukuliai bei vėliau sekanti koma. Mirtis dėl apsinuodijimo cianidu gali įvykti, kai cianido lygis viršija ribą, kurios asmuo negali detoksikuoti.
FUROKUMARINAI
Šių toksinų yra daugybėje augalų, tokių kaip pastarnokai, salierų šaknys, citrusiniai augalai (citrinos, greipfrutai, bergamotės) ir kai kurie vaistiniai augalai. Furokumarinai yra streso toksinai, kuriuos augalai išskiria reaguodami į stresą, pavyzdžiui, fizinę augalo žalą. Kai kurie iš šių toksinų gali sukelti virškinamojo trakto problemų jautriems žmonėms. Furokumarinai yra fototoksiški, jie gali sukelti sunkias odos reakcijas saulės šviesoje (UV poveikis). Nors tokios reakcijos dažniausiai pasireiškia po sąlyčio su oda, jų taip pat pasitaiko ir suvartojus didelį kiekį daržovių, turinčių daug furokumarinų.
LEKTINAI
Daugelyje pupelių rūšių yra toksinų, vadinamų lektinais, o didžiausia koncentracija yra daržinėse pupelėse, ypatingai raudonosiose. Vos 4 ar 5 žalios pupelės gali sukelti stiprų skrandžio skausmą, vėmimą ir viduriavimą. Lektinai sunyksta, kai džiovintos pupelės mirkomos mažiausiai 12 valandų ir vėliau bent 10 minučių verdamos vandenyje. Konservuotos pupelės jau būna praėjusios šį procesą, todėl jas galima vartoti be papildomo apdorojimo.
MIKOTOKSINAI
Mikotoksinai yra natūralūs toksiniai junginiai, kuriuos gamina tam tikros rūšies pelėsiai. Mikotoksinus galintys gaminti pelėsiai auga ant daugybės maisto produktų, tokių kaip grūdai, džiovinti vaisiai, riešutai ir prieskoniai. Pelėsiai gali augti prieš arba po derliaus nuėmimo, sandėliuojant, ant paties maisto šiltomis ir drėgnomis sąlygomis.
Dauguma mikotoksinų yra chemiškai stabilūs ir išgyvena maisto perdirbimą. Maiste esančių mikotoksinų poveikis gali būti ūmus ir gali sukelti sunkias ligas ir net mirtį, vartojant itin užterštus maisto produktus. Nuolatinis mikotoksinų vartojimas ilguoju laikotarpiu gali sukelti vėžį ir imuninės sistemos nepakankamumą.
SOLANINAS IR CHAKONINAS
Visuose bulvinių (solanacea) šeimos augaluose, įskaitant pomidorus, bulves ir baklažanus, yra natūralių toksinų, vadinamų solaninu ir chakoninu. Nors jų kiekis paprastai yra nedidelis, didesnė koncentracija yra bulvių daiguose ir kartaus skonio žievelėse bei žaliose dalyse, taip pat žaliuose pomidoruose. Augalai gamina toksinus reaguodami į tokį stresą kaip UV spinduliai, mikroorganizmai ir vabzdžių kenkėjų bei žolėdžių išpuoliai. Norint sumažinti solanino ir chakonino gamybą, svarbu bulves laikyti tamsioje, vėsioje ir sausoje vietoje. Nevalgyti žalių ar dygstančių dalių.
NUODINGI GRYBAI
Nuodinguose grybuose gali būti keletas toksinų, tokių kaip muscimolis ir muskarinas, kurie gali sukelti vėmimą, viduriavimą, sumišimą, regos sutrikimus, seilėtekį ir haliucinacijas. Simptomai pasireiškia praėjus 6-24 valandoms po grybų suvartojimo. Mirtinas apsinuodijimas paprastai yra susijęs su uždelstu labai sunkių simptomų atsiradimu, turinčių toksinį poveikį kepenims, inkstams ir nervų sistemoms. Virimas ar lupimas toksinų neveikia. Todėl rekomenduojama vengti bet kokių laukinių grybų, kurie nėra pripažinti kaip saugūs.
PIROLIZIDINO ALKALOIDAI
Pirolizidino alkaloidai (PA) yra toksinai, kuriuos gamina maždaug 600 augalų rūšių. Pagrindiniai augalai priklauso Boraginaceae, Asteraceae ir Fabaceae šeimoms. Daugybė jų yra piktžolės, kurios gali augti laukuose ir užteršti maistinius pasėlius. PA gali sukelti įvairius neigiamus padarinius sveikatai; jie gali būti labai toksiški; didžiausią nerimą kelia tam tikrų PA DNR žalojantis potencialas, galintis sukelti vėžį.
Perdirbimo metu PA išlieka stabilūs ir buvo aptikti žolelių arbatose, meduje, žolelėse ir prieskoniuose bei kituose maisto produktuose, pavyzdžiui, javuose ir grūdų produktuose. Dėl pirolizidino alkaloidų sudėtingumo ir didelio susijusių junginių skaičiaus dar nėra iki galo įvertinta bendra rizika sveikatai.
KAIP SUMAŽINTI NATŪRALIŲ TOKSINŲ KELIAMĄ RIZIKĄ SVEIKATAI?
Kalbant apie natūralius toksinus, svarbu pažymėti, kad jų gali būti įvairiuose maisto produktuose. Laikantis įprastos subalansuotos ir sveikos mitybos, natūralių toksinų kiekis yra gerokai žemesnis už ūmaus ir lėtinio toksiškumo ribą.
Norint sumažinti natūralių toksinų maiste įtaką žmonių sveikatai, patariama:
- Išmesti pažeistą, pakitusios spalvos, o ypač supelijusį maistą;
- Išmesti maistą, kurio kvapas ar skonis nėra šviežias ar yra neįprastas;
- Valgyti tik tuos grybus ar kitus laukinius augalus, kurie yra pripažinti kaip nenuodingi.