Niacinas (taip pat žinomas kaip vitaminas B3) yra vienas iš vandenyje tirpių B grupės vitaminų. Niacinas yra bendrinis nikotino rūgšties, nikotinamido ir susijusių darinių, pavyzdžiui, nikotinamido ribosido, pavadinimas. Niacino natūraliai yra daugybėje maisto produktų, jo dedama į kai kuriuos maisto produktus ir jį galima įsigyti kaip maisto papildą.
Papildų pavidalu vartojamas niacinas gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, palengvinti artritą ir pagerinti smegenų veiklą.
Tačiau vartojant dideles jo dozes gali pasireikšti rimtas šalutinis poveikis.
KAS YRA NIACINAS?
Niacinas yra vienas iš aštuonių B grupės vitaminų, jis taip pat vadinamas vitaminu B3.
Yra dvi pagrindinės cheminės niacino formos:
- Nikotino rūgštis
- Nikotinamidas
Abiejų formų yra maisto produktuose ir maisto papilduose.
Pagrindinis niacino vaidmuo organizme – sintetinti kofermentus nikotinamidadenindinukleotidą (NAD) ir nikotinamidadenindinukleotido fosfatą (NADP), kurie dalyvauja daugiau kaip 400 biocheminių reakcijų organizme, daugiausia susijusių su energijos gavimu iš suvalgyto maisto.
Niacinas yra tirpus vandenyje, todėl organizmas jo nekaupia. Tai taip pat reiškia, kad organizmas gali išskirti vitamino perteklių su šlapimu, jei jo nereikia.
Organizmas niacino gauna su maistu, tačiau nedidelius jo kiekius taip pat pasigamina iš aminorūgšties triptofano, kurio yra baltymų šaltiniuose, pavyzdžiui, kalakutienoje ir kituose gyvūninės kilmės maisto produktuose.
KAIP VEIKIA NIACINAS?
Kaip ir visi B grupės vitaminai, niacinas, padėdamas fermentams, padeda maistą paversti energija.
Konkrečiai niacinas yra pagrindinė NAD ir NADP, dviejų kofermentų, dalyvaujančių ląstelių medžiagų apykaitoje, sudedamoji dalis.
Be to, jis dalyvauja ląstelių signalų perdavimo, DNR kūrimo ir atkūrimo procesuose ir yra antioksidantas.
NIACINO TRŪKUMAS
Štai keletas niacino trūkumo simptomų:
- Odos bėrimas arba spalvos pokyčiai
- Ryškiai raudonas liežuvis
- Vėmimas
- Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
- Depresija
- Nuovargis
- Galvos skausmas
- Atminties praradimas
- Apetito praradimas
Vis dėlto daugelyje Vakarų šalių trūkumas yra labai retas. Didžiausias pavojus kyla žmonėms, kurie nepakankamai maitinasi (tai gali būti dėl ŽIV/AIDS, nervinės anoreksijos, kepenų nepakankamumo, piktnaudžiavimo alkoholiu, kitų sveikatos problemų ar skurdo).
Sunkus niacino trūkumas, arba pelagra, dažniausiai pasireiškia besivystančiose šalyse, kur mityba nėra tokia įvairi. Ją galima gydyti nikotinamido papildais.
NIACINO NAUDA SVEIKATAI
Gerina riebalų kiekį kraujyje
Niacinas gali padėti pagerinti riebalų kiekį kraujyje:
- Didina DTL (gerojo) cholesterolio kiekį
- Mažina MTL (blogojo) cholesterolio kiekį
- Mažina trigliceridų kiekį
Tai gali lemti širdies ligų rizikos sumažėjimą, nors keliuose tyrimuose niacino papildų vartojimo ir širdies ligų rizikos ar mirčių nuo jų sumažėjimo ryšio nenustatyta.
Be to, norint pagerinti riebalų kiekį kraujyje, reikia didelių niacino dozių, paprastai 1500 mg ar didesnių, todėl padidėja nemalonaus ar potencialiai žalingo šalutinio poveikio rizika (1).
Dėl šių priežasčių niacinas nėra pagrindinė priemonė padidėjusiam cholesterolio kiekiui gydyti. Jis pirmiausia vartojamas siekiant padėti pagerinti riebalų kiekį kraujyje žmonėms, kurie netoleruoja statinų vaistų.
Gali sumažinti kraujospūdį
Viena iš niacino funkcijų yra prostaglandinų, arba cheminių medžiagų, kurios padeda kraujagyslėms išsiplėsti – pagerina kraujotaką ir sumažina kraujospūdį, išsiskyrimas. Dėl šios priežasties niacinas gali būti svarbus aukšto kraujospūdžio profilaktikai ar gydymui.
Vieno stebėjimo tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau kaip 12 000 suaugusiųjų, metu mokslininkai nustatė, kad su kiekvienu 1 mg padidėjusiu per dieną suvartojamo niacino kiekiu 2 % sumažėja padidėjusio kraujospūdžio rizika – mažiausia bendra padidėjusio kraujospūdžio rizika buvo pastebėta, kai per dieną suvartojama 14,3-16,7 mg niacino (2).
Aukštos kokybės tyrime taip pat pastebėta, kad pavienės 100 mg ir 500 mg niacino dozės šiek tiek sumažino dešiniojo skilvelio sistolinį spaudimą (3).
Tačiau šiam poveikiui patvirtinti reikia daugiau tyrimų.
Gali padėti gydyti 1 tipo diabetą
1 tipo diabetas – tai autoimuninė liga, kurios metu organizmas puola ir naikina insuliną gaminančias kasos ląsteles.
Atlikti tyrimai rodo, kad niacinas gali padėti apsaugoti šias ląsteles ir galbūt net sumažinti 1 tipo diabeto riziką vaikams, kurie turi didesnę tikimybę susirgti šia liga (4).
Tačiau žmonėms, sergantiems 2 tipo diabetu, niacino vaidmuo yra sudėtingesnis.
Viena vertus, jis gali padėti sumažinti aukštą cholesterolio kiekį, kuris dažnai būna būdingas 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms. Kita vertus, jis gali padidinti cukraus kiekį kraujyje. Todėl diabetu sergantys žmonės, kurie vartoja niaciną padidėjusiam cholesterolio kiekiui gydyti, taip pat turi atidžiai stebėti cukraus kiekį kraujyje (5).
Naujausių tyrimų apžvalga parodė, kad niacinas neturėjo reikšmingo neigiamo poveikio cukraus kiekio kraujyje reguliavimui 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms (6).
Stiprina smegenų funkciją
Smegenims reikia niacino, kuris yra kofermentų NAD ir NADP dalis, kad jos gautų energijos ir tinkamai veiktų.
Iš tikrųjų smegenų migla ir net psichikos simptomai siejami su niacino trūkumu (7, 8).
Kai kurios šizofrenijos rūšys gali būti gydomos niacinu, nes jis padeda panaikinti smegenų ląstelių pažeidimus, atsiradusius dėl niacino trūkumo (9).
Preliminarūs tyrimai rodo, kad jis taip pat gali padėti išlaikyti sveikas smegenis sergant Alzheimerio liga. Tačiau rezultatai yra nevienareikšmiai (10, 11).
Gerina odos sveikatą
Niacinas padeda apsaugoti odos ląsteles nuo saulės žalos, nesvarbu, ar jis vartojamas per burną, ar naudojamas kaip losjonas (12).
Jis taip pat gali padėti išvengti tam tikrų odos vėžio rūšių. Viename aukštos kokybės tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 300 žmonių, turinčių didelę odos vėžio riziką, nustatyta, kad vartojant po 500 mg nikotinamido du kartus per dieną, sumažėjo nemelanominio odos vėžio atvejų skaičius, palyginti su kontroliniu tyrimu (13).
SAUGA IR ŠALUTINIS POVEIKIS
Niacinas, vartojamas per burną tinkamais kiekiais, yra saugus.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į vieną šalutinį poveikį, vadinamą niacino raudoniu. Jis gali pasireikšti vartojant 30-50 mg ar daugiau niacino vienoje dozėje. Sukelia odos paraudimą ir deginimo ar niežėjimo pojūtį. Nors pats savaime niacino raudonis paprastai nėra kenksmingas, jį gali lydėti kitas nemalonus šalutinis poveikis, pavyzdžiui, galvos skausmas ar žemas kraujospūdis (14). Niacino forma nikotinamidas nesukelia niacinui būdingo raudonio efekto.
Didelės niacino dozės gali sukelti:
- Stiprų odos paraudimą ir galvos svaigimą
- Greitą širdies plakimą
- Niežulį
- Pykinimą ir vėmimą
- Pilvo skausmą
- Viduriavimą
- Podagrą
- Kepenų pažeidimus
Sunkus šalutinis poveikis labiausiai tikėtinas, jei per parą suvartojama nuo 2 000 iki 6 000 mg niacino. Jei manote, kad galėjote perdozuoti niacino, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Jeigu sergate kepenų ligomis, pepsine opalige ar labai sumažėjusiu kraujospūdžiu (hipotenzija), nevartokite didelių niacino kiekių. Šis papildas siejamas su kepenų pažeidimu, gali sukelti hipotenziją ir gali suaktyvinti pepsinę opą.
Vartojant niaciną taip pat gali pablogėti alergijos, tulžies pūslės ligos ir tam tikrų skydliaukės sutrikimų simptomai. Atsargiai vartokite niaciną, jei sergate sudėtinga artrito forma podagra.
Jei esate nėščia, nevartokite niacino nuo padidėjusio cholesterolio kiekio. Vis dėlto, jei reikia išvengti niacino trūkumo arba jį gydyti, tikėtina, kad niacinas, vartojamas rekomenduojamais kiekiais, yra saugus vartoti nėštumo metu ir krūtimi maitinančioms moterims.