Ar ilgesnės darbo valandos lemia aukštesnį kraujo spaudimą? Kokią įtaką kraujospūdis turi kognityviniams įgūdžiams?
Pateikiame keletą su aukštu kraujospūdžiu susijusių tyrimų.
KONTROLIUOKITE AUKŠTĄ KRAUJOSPŪDĮ, KAD APSAUGOTUMĖTE ATMINTĮ IR MĄSTYMO ĮGŪDŽIUS
Hypertension žurnale paskelbtame didelės apimties tyrime teigiama, kad aukštas kraujospūdis pagreitina kognityvinių (mąstymo įgūdžių) gebėjimų mažėjimą.
Mokslininkai išanalizavo dvejus sveikatos įvertinimus, kas ketverius metus atliktus 7000 vidutinio ir vyresnio amžiaus Brazilijos žmonėms. Vertinant pastebėta daugelio kognityvinių įgūdžių, tokių kaip atmintis, kalba ir susikaupimas, pokyčiai. Nepriklausomai nuo amžiaus, aukštą kraujo spaudimą turinčių žmonių kognityvinių įgūdžių lygis sumažėjo labiau, palyginti su žmonėmis, kurių kraujo spaudimas buvo normalus.
Tyrėjai kraujo spaudimą klasifikavo kaip aukštą, jei viršutinis skaičius buvo 130 ar didesnis, o apatinis – 80 ar didesnis. Tačiau net ir žmonės, kurių viršutinis skaičius buvo nuo 120 iki 130 patyrė greitesnį kognityvinį prastėjimą lyginant su žmonėmis, kurių kraujo spaudimas buvo normalus. Tyrėjai padarė išvadą, kad gydant aukštą kraujo spaudimą bet kokiame amžiuje, atrodo, sumažėja arba išvengiama greitesnio kognityvinių funkcijų prastėjimo.
Aukštą kraujo spaudimą galima kontroliuoti vartojant vaistus, taip pat taikant kitus metodus, pvz., atsikratant antsvorio, sportuojant, sveikai maitinantis, mažinant alkoholio vartojimą, valdant stresą ir metant rūkyti.
ILGESNĖ DARBO SAVAITĖ, AUKŠTESNIS KRAUJOSPŪDIS
Ilgesnė darbo savaitė yra susijusi aukštesniu kraujospūdžiu, skelbiama Hypertension žurnale. Tyrėjai nustatė, kad tarp daugiau kaip 3500 Kanados darbuotojų, tiems kurie dirbo 49 ar daugiau valandų per savaitę, kraujo spaudimas buvo didesnis lyginant su tais, kurie dirbo mažiau nei 35 valandas per savaitę. Kraujo spaudimas buvo matuojamas penkerių metų tyrimo pradžioje ir pabaigoje bei kartą įpusėjus tyrimą. Kraujo spaudimo duomenys buvo renkami profesionalių specialistų, bei nešiojamų stebėjimo prietaisų pagalba.
Net ir įvertinus kitus veiksnius, 49 ir daugiau valandų per savaitę dirbę darbuotojai susidūrė su 70% didesne tikimybe turėti aukštą kraujo spaudimą, vadinamą užmaskuota hipertenzija (normalūs rodmenys vizito pas gydytoją metu, bet aukštas spaudimas už gydytojo kabineto ribų) ir 66% labiau linkę turėti nuolatinę hipertenziją (apibrėžiamą kaip nuolatinis aukštas kraujo spaudimas tiek gydytojo kabinete, tiek už jo ribų). Žmonės, kurie dirbo nuo 41 iki 48 valandų per savaitę taip pat turėjo aukštesnį kraujo spaudimą lyginant su tais, kurie dirbo mažiau nei 35 valandas per savaitę.
TIKSLESNI KRAUJOSPŪDŽIO RODMENYS
Kraujospūdis įprastai matuojamas ant vienos rankos, tačiau nauja analizė rodo, kad verta tikrinti abi rankas todėl, kad skirtumas tarp jų gali reikšti padidėjusią širdies ligų riziką. Analizės rezultatai 2021 m. vasario mėn. paskelbti Hypertension žurnale.
Tyrėjai atlikto 24 tyrimų, kuriuose 53 827 suaugusiems buvo matuojamas abiejų rankų kraujospūdis, analizę. Jie nustatė, kad daugiau nei 5 taškų skirtumas tarp kairiosios ir dešinės rankų sistolinio (viršutinis skaičius) spaudimo buvo susijęs su 9% didesne pirmo širdies priepuolio ar insulto rizika ir 6% didesne rizika numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų 10 metų laikotarpyje. Kuo didesnis skirtumas tarp dviejų rodmenų, tuo didesnė rizika.
Aukštesnis vienos rankos kraujospūdis vyresniems suaugusiesiems įprastai reiškia didesnį riebalų apnašų kaupimąsi arterijoje, tiekiančioje kraują į ranką su žemesniu kraujospūdžiu. Tyrėjai rekomenduoja reguliariai tikrinti abiejų rankų kraujospūdį. Sistolinio kraujo spaudimo skirtumas nuo 10 ir daugiau balų turėtų būti laikomas nenormaliu. Jei namuose stebite kraujospūdį ir nuolat nustatote tokį skirtumą, praneškite apie tai savo gydytojui.
MĖLYNĖS GALI PADĖTI SUMAŽINTI KRAUJOSPŪDĮ
Kasdien suvalgius po puodelį mėlynių, gali pagerėti kraujospūdžio rodikliai, skelbiama tyrime. Rezultatai paskelbti The Journals of Gerontology, Series A: Biological Sciences and Medical Sciences parodė, kad kasdienis 200 gramų (apie vienas puodelis) mėlynių vartojimas, gali pagerinti kraujagyslių funkciją ir sumažinti sistolinį kraujo spaudimą.
Mokslininkai atliko tyrimą su 40 sveikų vyrų, kuriems atsitiktine tvarka kiekvieną dieną, mėnesį laiko, davė gėrimą, kuriame buvo 200 gramų laukinių mėlynių arba kontrolinį gėrimą, kurio išvaizda ir skonis buvo panašūs. Komanda stebėjo vyrų kraujospūdį ir srauto sąlygotą žasto arterijos išsiplėtimą viršutinėje rankų dalyje. Tai matuoja kaip arterija plečiasi padidėjus kraujotakai ir yra sumažėjusios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos žymuo.
Vėliau mokslininkai nustatė, kad srauto sąlygotas išsiplėtimas pagerėjo maždaug 2% per dvi valandas po mėlynių gėrimo vartojimo ir poveikis išliko po mėnesio kasdienio vartojimo. Taip pat sistolinis kraujospūdis sumažėjo vidutiniškai 5 balais. Poveikis buvo panašus į tą patį laikotarpį vartojamų įprastų kraujospūdį mažinančių vaistų poveikį.
Ekspertai kaip galimą priežastį nurodė didelį, mėlynėse esantį, antocianinų kiekį. Antocianinai yra fitocheminės medžiagos, suteikiančios mėlynėms tamsią spalvą. Nors visose uogose yra antocianinų, jų kiekis mėlynėse yra vienas didžiausių.
Tyrimas taip pat parodė, kad antocianinai pagerina endotelio ląstelių funkciją organizme. Šios ląstelės iškloja vidinį kraujagyslių paviršių ir padeda reguliuoti kraujotaką ir kraujospūdį. Tyrėjai pridūrė, kad mėlynės galimai gali ne tik padėti kontroliuoti aukštą kraujospūdį, bet ir užkirsti kelią hipertenzijos vystymuisi.