Metabolizmas (medžiagų apykaita) yra terminas, vartojamas apibūdinti visų cheminių reakcijų, vykstančių kiekvienoje ląstelėje, visumą. Metabolizmą galima suskirstyti į dvi kategorijas:
- Katabolizmą – medžiagų apykaitos reakcijos, kurių metu angliavandeniai, baltymai ir riebalai suskaidomi į mažesnes molekules, kurios panaudojamos organizmo reikmėms;
- Anabolizmą – visų junginių, reikalingų ląstelėms, sintezė.
Metabolizmas yra glaudžiai susijęs su mityba ir maistinių medžiagų prieinamumu. Bioenergetika yra terminas, kuriuo apibūdinami biocheminiai ir metaboliniai būdai, kuriais ląstelės gauna energiją. Energijos formavimas yra viena iš esminių metabolizmo užduočių.
MITYBA, METABOLIZMAS IR ENERGIJA
Mityba yra esminis dalykas, kai kalbame apie medžiagų apykaitą. Metabolizmo metu skaidomos maistinės medžiagos ir išskiriama energija. Šios energijos reikia sintetinti baltymams, nukleorūgštims ir t.t.
Esminės maistinės medžiagos organizmą aprūpina energija ir cheminėmis medžiagomis, kurių organizmas negali susintetinti pats. Maistas aprūpina įvairiomis medžiagomis, kurios reikalingos organizmo audinių statybai, palaikymui, atstatymui ir veiksmingam funkcionavimui.
Su maistu turite gauti tokias medžiagas kaip anglis, vandenilis, deguonis, azotas, fosforas, siera ir maždaug 20 kitų neorganinių elementų. Dauguma elementų gaunama iš angliavandenių, lipidų ir baltymų. Be to, organizmui būtinai reikia vitaminų, mineralų ir vandens.
METABOLIZMAS IR ANGLIAVANDENIAI
Su maistu gauname trijų formų angliavandenius: krakmolą, cukrų ir celiuliozę (skaidulas). Krakmolas ir cukrus yra pagrindiniai energijos šaltiniai žmonėms. Daugumos žmonių pusę raciono sudaro angliavandeniai: ryžiai, kviečiai, duona, bulvės, makaronai ir kt.
METABOLIZMAS IR BALTYMAI
Baltymai yra organizmo ląstelių statybiniai blokai. Jų aptinkama kiekvienoje kūno ląstelėje. Baltymai padeda ląstelių struktūrai, funkcijoms, hemoglobino susidarymui, fermentams ir daugybei kitų funkcijų organizme. Baltymai taip pat svarbūs tiekiant azotą DNR ir RNR genetinėms medžiagoms bei energijos gamybai.
Baltymai yra būtini, nes juose yra aminorūgščių. Iš daugiau kaip 20 aminorūgščių žmogaus organizmas pats negali sintetinti 8 iš jų, todėl jos vadinamos esminėmis aminorūgštimis.
Esminės aminorūgštys:
- Leucinas;
- Izoleucinas;
- Fenilalaninas;
- Valinas;
- Treoninas
- Lizinas;
- Triptofanas;
- Metioninas.
Maisto produktai, kuriuose yra geriausios kokybės baltymų: kiaušiniai, pienas, sojos pupelės, mėsa, kai kurios daržovės ir grūdai.
METABOLIZMAS IR RIEBALAI
Riebalai yra koncentruotas energijos šaltinis. Jie suteikia du kartus daugiau energijos nei angliavandeniai ar baltymai (lyginant medžiagų svorį).
Riebalų funkcijos apima:
- Padeda formuoti ląstelių struktūrą;
- Padeda formuoti apsauginę izoliaciją aplink gyvybiškai svarbius organus;
- Padeda absorbuoti riebaluose tirpius vitaminus;.
Esminės riebiosios rūgštys apima nesočiąsias riebalų rūgštis, tokias kaip linolo, linolino ir arachidono rūgštys. Jos privalo būti gaunamos su maistu. Sotieji riebalai, kartu su cholesteroliu, siejami su arterioskleroze ir širdies ligomis.
METABOLIZMAS, VITAMINAI IR MINERALAI
Mineralai tiesiogiai neprisideda prie energijos poreikių, tačiau yra svarbūs kaip kūno reguliatoriai ir atlieka svarbų vaidmenį medžiagų apykaitoje. Žmogaus organizme yra daugiau nei 50 elementų. Nustatyta, kad maždaug 25 elementai yra esminiai, nes jų trūkumas sukelia specifinius simptomus.
Svarbūs mineralai:
- Geležis;
- Kalcis;
- Fosforas;
- Varis;
- Kalis;
- Natris;
- Chlorido jonai;
- Kobaltas;
- Cinkas;
- Manganas;
- Magnis;
- Fluoras;
- Jodas.
Vitaminai yra esminiai organiniai junginiai, kurių žmogaus organizmas negali susintetinti pats ir todėl jie turi būti gaunami su maistu. Ypatingai metabolizmui svarbūs vitaminai:
- Vitaminas B2 (riboflavinas);
- Vitaminas A;
- Niacinas;
- Pantoteno rūgštis.
KAIP PAGREITINTI MEDŽIAGŲ APYKAITĄ?
Kaip pagreitinti medžiagų apykaitą skaitykite kitame mūsų straipsnyje.