Prekių krepšelis

The Science of Nutrition

Nemokamas pristatymas nuo 35 € krepšelio vertės

labas@healthylife.lt | +370 607 72107

Informacija

Kontaktai

+370 607 72107
labas@healthylife.lt

Socialiniai tinklai

Maisto ateitis

Maisto ateitis

Prieš šešiasdešimt metų “Džetsonai” (The Jetsons) įsivaizdavo, kad ateityje valgysime maistą tablečių pavidalu. Tai dar neįvyko. Tačiau, ką (ir kaip), ekspertų nuomone, valgysime ateityje?

Per pastaruosius šešis dešimtmečius žemės ūkio ir maisto perdirbimo inovacijų srityje įvyko didžiulis proveržis. Nuo 1960 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, tačiau pasaulinė maisto gamyba padidėjo daugiau nei tris kartus, nors žemės plotas padidėjo tik 15 %. Galbūt tai skamba puikiai, tačiau tai brangiai kainuoja ir mūsų sveikatai, ir planetai. Daugiau nei 300 milijonų suaugusiųjų visame pasaulyje yra nutukę, o tai daro didelį poveikį žmonių sveikatai. Nuo 1990 m. mirtingumas nuo vėžio padidėjo 17 %. O tai, kaip auginame, perdirbame ir gabename maistą, labai prisideda prie klimato kaitos, kuri netrukus gali nualinti Žemę.

„Gavome būtent tai, kam sukūrėme savo maisto sistemą. Optimizavome ją pigioms, masiškai gaminamoms kalorijoms“, – sako vienas iš „The Nourish Movement“ įkūrėjų Scottas Bowmanas (Scott Bowman). „Dabar turime optimizuoti žmonių ir planetos sveikatą.“

Ekspertai teigia, kad norint pasiekti ir viena, ir kita, svarbiausi bus trys dalykai: tvarumas, maisto technologijos ir maistas kaip vaistas. Šioje specialioje ataskaitoje apžvelgiama, kaip kiekvienas iš jų gali padėti mums to pasiekti.

PAMAITINTI PASAULĮ TVARIAI

2020 m. pasaulyje 811 mln. žmonių neturėjo pakankamai maisto, o prognozuojama, kad per ateinančius 30 metų Žemės gyventojų skaičius išaugs dar 2 mlrd. Ekspertai prognozuoja, kad norint visus išmaitinti, reikės pagaminti net 56 proc. daugiau maisto, tačiau to negalėsime padaryti tvariai be didelių pokyčių.

Vis dėlto darome pažangą. Jei visi – mokslininkai ir ūkininkai, gamintojai ir mažmenininkai, vyriausybės ir ne pelno siekiančios organizacijos ir, žinoma, vartotojai – atliks savo darbą, išsaugosime planetą ir turėsime pakankamai kokybiško maisto.

„Dabar ūkininkai yra daug tvaresni nei 1980 m.“, – sako Džekas Bobo (Jack Bobo, JD), pasaulinės maisto ir vandens išteklių organizacijos „Nature Conservancy“ direktorius. „Nėra taip, kad viskas blogai ir blogėja – viskas gerai ir gerėja, tik nepakankamai greitai. Istorinės tendencijos nepadės mums pasiekti to, ko reikia pasiekti iki 2050 m. Turime elgtis kitaip.“

Visame pasaulyje vyriausybės, organizacijos ir privatusis sektorius turi spręsti problemas įvairiais aspektais, pvz.:

  • žemės ūkio pertvarkymą taikant naujus metodus, pavyzdžiui, vertikalųjį ūkininkavimą, tiksliąją žemdirbystę ir genomo redagavimą
  • mažinant maisto švaistymą pasitelkiant vyriausybės politiką ir naujas technologijas
  • alternatyvių baltymų, įskaitant augalinės kilmės „mėsą“, kultūrinę mėsą, vabzdžius ir dumblius, gamyba
  • maisto produktų pakavimą naujoviškais būdais, siekiant sumažinti žalą, pratęsti šviežumą ir kovoti su bakterijomis

„Šie laikai gana niūrūs ir sudėtingi, tačiau jauni žmonės, kuriuos sutinku, yra tokie užsidegę ir atsidavę šių problemų sprendimui, kad tai suteikia man vilties“, – sako daktarė Pamela Ronald, kurios laboratorijoje Kalifornijos universitete Deivise (Davis) augalų genetika naudojama siekiant sukurti atsparesnius ir derlingesnius augalus.

MAISTO TECHNOLOGIJŲ INOVACIJOS

Nuo XXI a. pradžios įsitvirtino daugybė naujų koncepcijų, pavyzdžiui, augalinės kilmės mėsa, kuri „kraujuoja“, agrobotai, automatizuojantys daug darbo reikalaujančius žemės ūkio darbus, ir kompostuojamos maisto pakuotės. Kiekviena iš jų gali padaryti mūsų maistą sveikesnį ar tvaresnį, jei technologija veiks taip, kaip tikimasi, ir ją priims pakankamai žmonių.

Daugelis mokslo ir technologijų remiamų įmonių daugiausia dėmesio skyrė mokslui, kurio reikia tikslams pasiekti. „Dabar jos gali atsitraukti nuo mokslo ir sakyti: mes taip pat esame ir maisto bendrovė – kaip užtikrinti, kad atliksime ir šį vaidmenį?“ – sako Silicio slėnio maisto pramonės konsultacinės bendrovės „KitchenTown“ tyrėja ir strategė Sarah Sha.

„Jie užmezga partnerystę su virėjais, geriau supranta, kaip ir kur žmonės valgo, kokio skonio maisto jie nori, kaip padėti žmonėms pereiti prie sveikesnės ir tvaresnės mitybos, kuri neatrodytų kaip didžiulis kompromisas. Jie stengiasi, kad sveika mityba taptų įdomia švente, o ne nepritekliumi.“

Kai kurie ekspertai pažymi, kad iššūkis bus išvengti klaidų, kurias padarėme su ankstesnėmis naujovėmis. Daugelis jų pasiekė joms keliamus tikslus, tačiau proceso metu sukėlė naujų problemų.

„Pastaruosius 50 metų daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kad būtų pagaminta daugiau už mažiau“, – teigia Kolorado valstijos universiteto tiksliosios žemdirbystės profesorius, daktaras Radžas Chosla (Raj Khosla). „Daugelis žemės ūkio metodų, kuriuos laikėme geriausiais, pasirodė esantys ne tokie palankūs klimatui ar žmonių sveikatai.“

MAISTAS, KURIS GYDO

Mintis, kad maistas turi gydomųjų savybių, vargu ar yra nauja, tačiau šiuolaikinis gyvenimas parodė, kad yra ir priešingai. Maistas gali būti mirtinai pavojingas, ir ne tik tada, kai suvalgote supelijusius šaldytuvo likučius. 2019 m. atliktas svarbus tyrimas parodė, kad netinkama mityba lemia 1 iš 5 mirčių visame pasaulyje.

„Jei ir toliau laikysimės pastarųjų 20 ar 30 metų tempo, valgysime beveik tą patį, neįtikėtinai ir sirgsime“, – sako daktaras Dariushas Mozaffarianas (Dariush Mozaffarian), Tuftso universiteto Friedmano mitybos mokslo ir politikos mokyklos dekanas.

Tačiau, sako jis, jei suvoksime, kokią žalą mūsų bendrai sveikatai daro netinkama mityba, mūsų mityba gali būti visai kitokia, jei imsimės bendrų pastangų skatinti inovacijas mitybos, teisingumo ir tvarumo srityse.

Kai kurie ženklai rodo, kad judame teisinga kryptimi:

  • Pastaraisiais metais tokių įmonių kaip „Chobani“ ir „KIND“ užkandžiai sulaukė sėkmės, naudodamos minimaliai apdorotus, maistingus ingredientus.
  • Visame pasaulyje sveikatos priežiūros programose eksperimentuojama su maisto „receptais“, pagal kuriuos skiriami maistingi produktai, pavyzdžiui, švieži vaisiai ir daržovės.
  • Neseniai įkurta Mokyklinio maitinimo koalicija, vienijanti daugiau kaip 60 šalių, siekia užtikrinti, kad kiekvienas pasaulio vaikas mokykloje kasdien gautų maistingą maistą.

„Per pastaruosius penkerius metus, o tai paspartino ir COVID, buvo pripažinta, kad status quo yra netoleruotinas“, – sako Mozaffarianas.

Vartotojai, įmonės ir investuotojai pradeda daugiau galvoti apie mitybą ir tvarumą.

„Esame ant uolos krašto ir galime arba nukristi, arba atsitraukti. Manau, kad šiuo metu esame 50-50 situacijoje“, – mano Mozaffarianas.

Nemokamas pristatymas

Nuo 35 € krepšelio vertės

Grąžinimo garantija

Grąžinkite per 14 d.

Kokybės garantija

Sertifikuota, registruota VMVT

100% saugus atsiskaitymas

SEB / Swedbank / PayPal / Paysera