Valgant laboratorijoje užaugintą mėsą ar sumaltus vabzdžius būtų galima sutaupyti daug anglies dioksido ir vandens, taip pat atlaisvinti žemę gamtai.
Tokia išvada padaryta atlikus tyrimą, kuriame apskaičiuota ekologiškesnių maisto produktų nauda aplinkai.
Mokslininkai teigia, kad su tokiais maisto produktais, palyginti su įprasta europietiška mityba, planetos apkrovimas galėtų sumažėti daugiau kaip 80%.
Tačiau kol kas neaišku, ar vartotojai norėtų pakeisti savo mitybos įpročius.
Kuriama daugybė netradicinių produktų, kuriais siekiama gauti daug baltymų ir kitų maistinių medžiagų turinčių maisto produktų ir kartu tausoti planetą, nes būtų naudojama mažiau vandens ir žemės.
SUOMIJOS MOKSLININKŲ TYRIMAS
Suomijos mokslininkai ištyrė kai kurių šių produktų maistingumą ir įvertino tris poveikio aplinkai rodiklius: vandens, žemės naudojimą ir galimą anglies dioksido emisiją.
Jie teigia, kad mėsos, pieno ir kitų gyvūninės kilmės produktų pakeitimas alternatyviais maisto produktais galėtų sumažinti šį poveikį daugiau nei 80%, kartu užtikrinant visapusiškesnį pagrindinių maistinių medžiagų asortimentą nei vien tik vegetariška ar veganiška mityba.
Tačiau jie taip pat nustatė, kad panašų poveikį planetai daro ir palyginti mažai technologiškai pažangūs sprendimai, pavyzdžiui, mėsos vartojimo mažinimas ir didesnis daržovių vartojimas.
„Gerokai sumažinus gyvūninės kilmės maisto produktų kiekį ir pakeitus juos naujais ar būsimais maisto produktais bei augalinių baltymų alternatyvomis, galima gerokai sumažinti poveikį aplinkai, susijusį su pasaulinio atšilimo potencialu, žemės ir vandens naudojimu“, – sakė Rachel Mazac iš Helsinkio universiteto.
Tačiau ji teigė, kad panašų poveikį galima pasiekti ir maitinantis veganiškai. O laikantis dietos, kai 75% sumažinamas gyvūninės kilmės maisto produktų kiekis, galima maždaug 75% sumažinti visą poveikį.
Žurnale „Nature Food“ paskelbtame tyrime nagrinėti nauji maisto produktai, kurie, kaip tikimasi, ateinančiais metais taps vis didesne mūsų mitybos dalimi ir kurių daugelis remiasi aukštųjų technologijų metodais „auginant“ gyvūnų ir augalų ląsteles bioreaktoriuose.
Buvo tiriami šie nauji maisto produktai (kai kurie iš jų dar tik kuriami):
- Sumaltos musės ir vikšrai
- Kiaušinių baltymai iš laboratorijoje išaugintų vištų ląstelių
- Jūros dumbliai
- Baltyminiai milteliai, pagaminti iš grybų arba mikrobų
- Valgomieji dumbliai
- Pienas, mėsa ir uogos, užaugintos iš ląstelių
DAUG ŽADANTYS REZULTATAI
Kembridžo universiteto daktaras Asafas Tzachoras (Asaf Tzachor), nedalyvavęs tyrimo komandoje, teigė, kad nors tai daug žadantys rezultatai, vartotojų nenoras keisti mitybą gali atidėti ar net užkirsti kelią šiam labai reikalingam perėjimui.
Daugybė tyrimų parodė, kad perėjimas prie augalinės mitybos yra naudingas ir sveikatai, ir planetai.
Neseniai paskelbtoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje rekomenduojama pereiti prie subalansuotos mitybos, kurioje gausu augalų, pavyzdžiui, grūdų ir daržovių, ir saikingai vartoti tvariai pagamintos mėsos ir pieno produktų.