Krono liga yra lėtinė, uždegiminė virškinamojo trakto liga. Simptomai apima pilvo skausmą ir viduriavimą (neretai su krauju), svorio kritimą. Krono ligos gydymas susideda iš gyvenimo būdo pokyčių, pavyzdžiui reguliarios mankštos ir sveikos mitybos, taip pat nereceptinių vaistų ir receptinių vaistų nuo uždegimo vartojimo.
KOKIE KRONO LIGOS SIMPTOMAI?
Sergantiems Krono liga gali pasireikšti sunkių simptomų laikotarpiai, po to sekti remisija (laikinas ligos atoslūgis), kuri gali trukti kelias savaites ar metus. Simptomai priklauso nuo ligos sudėtingumo. Įprastai jie yra tokie:
- Chroniškas viduriavimas, dažnai su krauju, kuriame yra gleivių;
- Svorio kritimas;
- Karščiavimas;
- Pilvo skausmas;
- Pilnumo jausmas pilve;
- Rektalinis kraujavimas.
Kiti simptomai gali atsirasti priklausomai nuo ligos komplikacijų. Pavyzdžiui, asmenys su fistulėmis tiesios žarnos srityje gali jausti skausmą ir skysčių tekėjimą aplink išangę.
Sunkus uždegimas ir obstrukcija įvairiose žarnyno dalyse gali sukelti kitas problemas, tokias kaip žarnyno perforacija, pilvo išsipūtimas, stiprus skausmas ir karščiavimas. Tai gali būti pavojinga gyvybei.
Krono liga yra neaiškios etiologijos sutrikimas. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai autoimuninė liga, tačiau tyrimai rodo, kad chroniškas uždegimas gali atsirasti ne dėl to, kad pati imuninė sistema atakuoja organizmą, bet dėl to, kad imuninė sistema atakuoja nekenksmingus virusus, bakterijas ar maistą žarnyne kas sukelia uždegimą, kuris pažeidžia žarnyną. Krono liga gali sukelti kitų kūno dalių uždegimus (dėl chroniško uždegimų aktyvumo) įskaitant sąnarius, akis, burną ir odą. Be to, dėl Krono ligos gali išsivystyti tulžies ir inkstų akmenys. Šia liga sergantiems vaikams gali sutrikti augimas ir lytinis brendimas.
KAS SUKELIA KRONO LIGĄ?
Krono ligos priežastis nėra žinoma. Tačiau tikėtina, kad ji išsivysto dėl nenormalaus imuninės sistemos atsako. Maistas ar bakterijos žarnyne gali būti susijusios su nekontroliuojamais uždegimo procesais, kurie siejami su Krono liga.
KAS SUSERGA KRONO LIGA?
Krono liga dažnai paveldima. Apie 20% žmonių sergančių šia liga turi artimą giminaitį su Krono liga ar opiniu kolitu. Nors liga gali paveikti visų amžiaus grupių žmones, visų pirma tai yra jaunų žmonių liga. Dauguma atvejų diagnozuojama iki 30 metų amžiaus, tačiau liga gali pasireikšti ir sulaukus 50, 60, 70 metų ar netgi dar vėliau.
KAIP DIAGNOZUOJAMA KRONO LIGA?
Įvairios skirtingos diagnostinės procedūros ir tyrimai gali būti atliekami siekiant atskirti Krono ligą nuo kitų uždegiminių virškinamojo trakto būklių.
Pirmiausiai gydytojas peržiūrės jūsų ligų istoriją. Gastroenterologas gali atlikti kolonoskopiją ar sigmoidoskopiją žarnyno audinių analizei. Taip pat gali būti atliktas viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopinis tyrimas. Kiti galimi tyrimai:
- Kraujo tyrimas, įskaitant kraujo ląstelių skaičių (dažnai didelis baltųjų kraujo kūnelių kiekis yra uždegimo požymis, o sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis – anemijos dėl kraujo netekimo požymis);
- Išmatų tyrimas;
- Specialus rentgeno tyrimas, kuriuo patvirtinama uždegimo vieta žarnyne.
KAS SUKELIA KRONO LIGOS PABLOGĖJIMĄ?
Liga pasižymi simptomų periodais, kurie gali trukti kelias dienas, savaites ar mėnesius su remisijos laikotarpiais tarp jų, kai nėra jokių simptomų. Remisija gali trukti dienas, savaites ar net metus.
Veiksniai pabloginantys Krono ligos simptomus:
- Infekcijos (įskaitant peršalimą);
- Rūkymas;
- Kai kurie priešuždegiminiai vaistai (pvz., aspirinas ir ibuprofenas).
KAIP GYDOMA KRONO LIGA?
Nors nėra gydymo išgydančio Krono ligą, tačiau tam tikras gydymas gali padėti daugeliui žmonių gyventi normalų gyvenimą.
Krono liga pirmiausiai yra gydoma vaistiniais preparatais:
- Priešuždegiminiais vaistais, tokiais kaip salicilatai;
- Tai stipresnis priešuždegiminių vaistų tipas. Tokių vaistų ilgalaikis vartojimas gali sukelti įvairius šalutinius poveikius;
- Imuninę sistemą veikiančiais vaistais. Tokie vaistai siejami su padidėjusia infekcijų rizika;
- Kai kurių rūšių antibiotikais;
- Antidiarėjiniais vaistais.
Atsakas į gydymą įvertinamas per kelias savaites nuo gydymo pradžios. Gydymas tęsiamas iki remisijos (jos metu sveikatos priežiūros specialistas gali pasiūlyti palaikomąjį gydymą). Situacijai negerėjant gali būti taikomas agresyvesnis gydymas. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti maisto papildus.
Operacija
Operacija reikalinga nuo dviejų trečdalių iki trijų ketvirtadalių asmenų sergančių Krono liga. Operacija atliekama ligos komplikacijų gydymui, pvz., fistulių, kraujavimo, žarnyno obstrukcijų arba gydyti žmones, kurių organizmas nereaguoja į gydymą vaistais.
Daugeliu atvejų pažeista žarnyno vieta pašalinama ir sujungiami du sveiki žarnos galai (anastomozė). Tokia operacija gali padėti kažkiek metų gyventi be simptomų, tačiau tai nėra išgydymas, nes liga dažnai atsinaujina anastomozės vietoje. Deja, didelis tokių operacijų kiekis gali sukelti būklę, vadinamą trumpos žarnos sindromu, kai nėra pakankamai žarnyno tinkamai absorbuoti maistines medžiagas. Taip pat gali prireikti ileostomijos. Ileostomija atliekama, negali būti atliekama anastomozė.
KOKĮ VAIDMENĮ SERGANT KRONO LIGA ATLIEKA MITYBA?
Nors maisto produktai, atrodo, neįtakoja Krono ligos atsiradimo, minkštas ir švelnus maistas gali kelti mažiau diskomforto nei aštrus ar daug skaidulų turintis maistas ligos aktyvumo periodu. Daugelis gastroenterologų siekia būti lankstūs planuojant Krono liga sergančių pacientų dietą. Paprašykite specialisto, kad sudarytų jums specialų mitybos planą.