Kokią funkciją kalis atlieka žmogaus organizme?

Kalis yra vienas iš septynių pagrindinių makromineralų. Pagrindiniams kūno procesams palaikyti organizmui reikia bent 100 mg kalio per dieną.

Pakankamas kalio suvartojimas sumažina bendrojo mirtingumo riziką 20 procentų. Tai taip pat sumažina insulto riziką, sumažina kraujo spaudimą, apsaugo nuo raumenų masės praradimo, padeda išsaugoti kaulų mineralų tankį ir sumažina inkstų akmenų susidarymą.

Pagrindinės kalio funkcijos organizme yra skysčių balanso reguliavimas ir širdies bei kitų raumenų elektrinio aktyvumo valdymas.

KAS YRA KALIS?

Kalis yra trečias gausiausias mineralas organizme. Jis padeda organizmui reguliuoti skysčius, siųsti nervinius signalus ir reguliuoti raumenų susitraukimus. Maždaug 98% organizme esančio kalio aptinkama ląstelėse. Iš jų 80% randama raumenų ląstelėse, kiti 20% – kauluose, kepenyse ir eritrocituose (raudonuosiuose kraujo kūneliuose).

Patekęs į organizmą, kalis veikia kaip elektrolitas. Vandenyje ištirpę elektrolitai virsta į teigiamus arba neigiamus jonus, turinčius savybę perleisti elektrą. Kalio jonai turi teigiamą krūvį.

Organizmas šią elektros energiją naudoja įvairiems procesams valdyti, įskaitant skysčių balansą, nervinius signalus ir raumenų susitraukimus.

Todėl mažas arba didelis elektrolitų kiekis organizme gali paveikti daugelį esminių funkcijų.

REKOMENDUOJAMA PAROS NORMA

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti bent 3510 miligramų kalio per parą ir sutinka, kad didžioji dalis pasaulio gyventojų šios rekomendacijos nesilaiko.

Kalio galima įsigyti maisto papildų pavidalu. Vis dėlto organizmui reikalingus vitaminus ir mineralus geriausia gauti valgant įvairių ir subalansuotą maistą.

KALIO NAUDA

Kalis turi įrodytą naudą sveikatai.

Tai elektrolitas, kuris neutralizuoja natrio poveikį ir padeda palaikyti pastovų kraujospūdį. Kalis taip pat svarbus rūgščių ir bazių pusiausvyros organizme palaikymui. Bazės – tai cheminiai junginiai, vandenyje neištirpę šarmai (rūgšties priešingybė).

Kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių sveikata. Žemas kalio suvartojimas siejamas su aukštu kraujospūdžiu ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Norint sumažinti kraujospūdį būtina kontroliuoti suvartojamą natrio kiekį, tačiau taip pat svarbu užtikrinti pakankamą kalio vartojimą.

Didesnis kalio ir mažesnis natrio suvartojimas yra svarbus siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Pvz., vienoje mokslinių tyrimų studijoje teigiama, kad tie, kurie vartojo 4069 mg kalio per dieną, turėjo 49% mažesnę mirties nuo išeminės širdies ligos riziką, palyginti su tais, kurie vartojo apie 1000 mg per dieną.

Kaulų ir raumenų sveikata. Maistas, kuriame gausu kalio, palaiko šarminę aplinką organizme (priešingai nuo acidozės).

Acidozė – organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas, kai parūgštėja kraujas ir/ar kiti organizmo skysčiai. Metabolinę acidozę sukelia racionas, kuriame gausu rūgštinančių maisto produktų, tokių kaip mėsa, pieno produktai ir perdirbti grūdai. Acidozė yra įprasta tipiškos Vakarų mitybos pasekmė.

Acidozė gali sukelti azoto išsiskyrimą, kaulų mineralų tankio sumažėjimą ir raumenų išsekimą. Mityba, kurioje gausu kalio, gali padėti išsaugoti vyresnio amžiaus žmonių raumenų masę.

Vienoje tyrimų apžvalgoje skelbiama, kad dalyviai, kurie per parą suvartodavo vidutiniškai 5266 miligramus kalio, vidutiniškai išlaikydavo 1,6 kg daugiau liesos audinio masės nei tie, kurių kalio suvartojimas buvo 50% mažesnis. Kai kurie tyrimai taip pat rodo kaulų tankio padidėjimą vartojant daug kalio.