Kaip evoliucionuojant mūsų rūšiai prisitaikė žmogaus širdis? Harvardo kardiologas daktaras Aronas Bagišas (Dr. Aaron Baggish) vadovavo unikaliam tyrimui, kurio metu buvo lyginamos Afrikos žmogbeždžionių, Meksikos ūkininkų ir Amerikos sportininkų širdys. Tačiau tyrimo rezultatai turi ir praktinę reikšmę.
„Jie patvirtina, kad norint išlikti sveikiems senstant, svarbu visą gyvenimą reguliariai sparčiai vaikščioti ar bėgioti“, – sako daktaras A. Bagišas, Harvardui priklausančios Masačusetso bendrosios ligoninės Širdies veiklos laboratorijos direktorius. Tyrime dalyvavo žmogbeždžionės (gorilos ir šimpanzės) ir keturios skirtingos vyrų grupės: neaktyvūs vyrai, ištvermės bėgikai, futbolo linijiniai žaidėjai ir Tarahumaros indėnai. Visiems buvo atlikti išsamūs širdies veiklos tyrimai ultragarsu, kuris buvo atliekamas įvairių veiklų metu.
ŠIMPANZĖS IR ANKSTYVIEJI ŽMONĖS
Šimpanzės, artimiausios mūsų evoliucinės giminaitės, didžiąją dienos dalį praleidžia maitindamosis ir ilsėdamosis, su pertraukomis, kai trumpai laipioja ir kovoja. Dėl tokio trumpo, bet intensyvaus fizinio krūvio širdies kamerose susidaro spaudimas, todėl jų sienelės tampa storesnės ir standesnės. Priešingai, mūsų senovės protėviai turėjo medžioti ir rinkti maistą, kad išgyventų, todėl jiems reikėjo eiti ir bėgti ilgus atstumus. Evoliucijos eigoje ankstyvieji žemdirbiai, norėdami suarti, pasodinti ir nuimti derlių, rėmėsi ta pačia fizine ištverme. Dėl to žmonių širdys evoliucionavo taip, kad jų sienelės tapo plonesnės ir lankstesnės. Širdies kameros tapo šiek tiek didesnės, be to, jos galėjo šiek tiek pasisukti (panašiai kaip vyniojant rankšluostį), todėl atsipalaidavus širdžiai iš jos išteka daugiau kraujo ir grįžta atgal į ją.
GRYNA ŠIRDIS?
Tarahumaros indėnai, gyvenantys Copper Canyon, Meksikoje, yra viena iš nedaugelio civilizacijų, kurių beveik nepalietė vakarietiška civilizacija. „Jie gyvena, kaip antropologai vadina, natūrinio ūkininkavimo būdu, reikalaujančiu daug vaikščiojimo, bėgiojimo ir kitokio judėjimo visą dieną“, – sako dr. Bagišas.
„Jų širdys atspindi, kaip natūraliai išsivystė širdies funkcija – gryna žmogaus širdies forma, jei norite“, – sako jis.
Tačiau jūsų širdis per gyvenimą taip pat prisitaiko, priklausomai nuo to, kokius fizinius pratimus atliekate – arba neatliekate.
Pagrindinė širdies pumpavimo kamera – kairysis skilvelis – atspindi, kokia veikla žmogus paprastai užsiima. Ištvermės bėgikų kairieji skilveliai buvo ilgesni, didesni ir elastingesni nei vidutiniškai (todėl galėjo sutalpinti didelį kraujo kiekį). Kita vertus, futbolo linijinių žaidėjų širdys buvo labiau pritaikytos trumpiems, intensyviems fiziniams krūviams, kurie atspindi jų jėgos treniruotes. Jų kairiojo skilvelio sienelės buvo storesnės ir ne tokios lanksčios, todėl geriau susidorojo su slėgiu, o ne su tūriu.
NEAKTYVUMAS KENKIA ŠIRDŽIAI
Vis dėlto vyrų, kurie nesportavo, grupė galiausiai tapo svarbiausia istorijos dalimi, kalbant apie sveikatos pamokas, sako dr. Bagišas. Šie vyrai, visi 20-30 metų amžiaus, neturėjo jokių tradicinių širdies ligų rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujospūdis. Tačiau jų netreniruotos širdys atrodė panašesnės į beždžionių, su storesnėmis ir mažiau lanksčiomis sienelėmis.
„Jei neužsiimate jokia fizine veikla, kasdien per širdį ir kraujagysles neperpumpuojate didelio kiekio kraujo. Ir širdis, ir kraujagyslės ima kietėti“, – aiškina jis. Susidaro užburtas ratas: kuo mažiau judėsite, tuo mažiau galėsite atlikti sveikatą palaikančių pratimų.
MANKŠTA PADEDA IŠVENGTI AUKŠTO KRAUJOSPŪDŽIO
Šios naujos išvados rodo, kad aukšto kraujospūdžio išsivystymo procesas prasideda daug metų prieš jį pirmą kartą aptinkant gydytojo kabinete, teigia dr. Bagišas.
Tik nedidelė dalis lietuvių per savaitę vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui skiria rekomenduojamas 150 minučių. Lietuvoje 60 proc. žmonių turi padidėjusį kraujospūdį, t. y. serga arterine hipertenzija, tačiau nemaža jų dalis net nežino turintys sveikatos problemų.
Nors sportuoti geriau visą gyvenimą, niekada nevėlu pradėti. Daugeliui žmonių pereiti nuo nejudrumo prie aktyvumo yra sunku ir reikalauja tikrų elgesio pokyčių. „Tačiau kuo labiau padėsime žmonėms suprasti pagrindines jų pasirinkimų priežastis ir pasekmes, tuo geriau mums seksis“, – sako dr. Bagišas.