Prekių krepšelis

The Science of Nutrition

Nemokamas pristatymas nuo 35 € krepšelio vertės

labas@healthylife.lt | +370 607 72107

Informacija

Kontaktai

+370 607 72107
labas@healthylife.lt

Socialiniai tinklai

Mitybos tyrimai

Kodėl taip sunku tirti mitybą?

Ar pieno produktai padeda ar kenkia sveikatai? Ar cholesterolis yra blogis? Raudona mėsa žudo ar gydo? Ketogeninė dieta naudinga ar žalinga? Ar veganiškos ir vegetariškos dietos gali pratęsti gyvenimą be ligų?

Mityba apgaubta gausybe prieštaringos informacijos. Kodėl taip sunku nustatyti ar maistas naudingas, ar kenkia sveikatai?

Medicinos moksle sunku įrodyti bet kurią teoriją. Mitybos mokslas nesiskiria, tačiau jis taip pat turi keletą unikalių iššūkių.

Nepaisant daugybės problemų, su kuriomis susiduria mitybą tiriantys mokslininkai, suprasti kurie maisto produktai naudingi ar kenkia sveikatai yra būtina.

Be to, visuomenė vis labiau suinteresuota ieškoti būdų kaip pagerinti savo sveikatą tinkamai maitinantis.

BESIKEIČIANTIS PASAULIS

Nors mitybos tyrimai ir yra sudėtingi, šioje srityje taip pat buvo pasiekta svarbių pergalių. Pavyzdžiui, mokslininkai nustatė, kad vitaminas C apsaugo nuo skorbuto, kad avitaminozė išsivysto dėl tiamino trūkumo, o vitamino D trūkumas sukelia rachitą. Visais šiais atvejais yra ryšys tarp konkrečios medžiagos ir konkrečios būklės. Tačiau vaizdas retai būna toks aiškus. Tai ypatingai pasakytina tiriant būkles, kurias lemia daug veiksnių, pavyzdžiui, nutukimas, osteoporozė, diabetas ar širdies ligos.

Be to, laikui bėgant pasikeitė ir su mityba susijusios sąlygos – jei anksčiau dažniausia grėsmė Vakarų pasaulyje būdavo maistinių medžiagų trūkumas, tai šiandien didžiausią susirūpinimą kelia persivalgymas.

Šiame straipsnyje apžvelgiame keletą priežasčių, dėl kurių mitybos tyrimai yra tokie neaiškūs, sunkūs ar tiesiog painūs.

TOBULAS TYRIMAS

Norint suprasti konkretaus maisto poveikį (pavyzdžiui, goji uogų poveikį sveikatai), idealiu atveju eksperimentas atrodytų maždaug taip:

Mokslininkai surinktų 10 000 dalyvių (vyrų ir moterų, įvairių tautybių ir etninių grupių) ir dešimčiai metų juos apgyvendintų laboratorijoje. Visą tyrimo laikotarpį mokslininkai tiriamuosius maitintų identišku maistu, išskyrus vieną skirtumą – pusė dalyvių slaptai gauti goji uogų (pvz., įmaišytų į kokteilius).

Tyrimo metu tabakas ir alkoholis būtų draudžiami.

Dalyviai taip pat turėtų mankštintis tiek pat laiko kiekvieną dieną – jei kai kurie žmonės sportuotų daugiau, jie galėtų tapti sveikesni nepaisant goji uogų vartojimo. Tai iškreiptų duomenis.

Nei tyrėjai, nei dalyviai nežinotų kas gauna goji uogų kokteilį. Jei dalyviai žinotų, kad gauna supermaisto, juos galėtų paveikti placebo efektas. Taip vadinamas „dvigubai aklas tyrimas“ yra būtinas atliekant klinikinius tyrimus.

Dešimtmetį trunkančio tyrimo metu mokslininkai intensyviai stebėtų dalyvių sveikatą. Reguliariai atliktų kraujo ir kitus tyrimus.

Pirma tokių tyrimų kliūtis būtų astronominė kaina. Be to, etika ir sveika nuovoka sako, kad tai tiesiog neįmanoma.

VIETOJE TOBULOMO

Kadangi idealių sąlygų sukurti neįmanoma, tenka pritaikyti tam tikras lengvatas. Todėl stebėjimo tyrimuose mokslininkai ieško sąsajų tarp to, ką žmogus vartoja ir dabartinės ar būsimos jo sveikatos būklės. Stebėjimo tyrimai gali būti nepaprastai naudingi. Taikydami šį metodą mokslininkai įrodė, kad tabakas sukelia plaučių vėžį ir kad mankšta yra naudinga sveikatai.

Tačiau šie tyrimai toli gražu nėra tobuli.

Viena stebėjimo tyrimų problema yra mokslininkų priklausomybė nuo informacijos, kurią pateikia patys tiriamieji. Mokslininkai dalyvių prašo užsirašyti viską ką jie valgo nustatytu laikotarpiu arba prisiminti ką jie valgė anksčiau. Tai gali reikšti vakar ar mėnesiais anksčiau.

Tačiau žmonių atmintis nėra tobula. Be to, kai kurie žmonės gali sąmoningai praleisti tam tikrus maisto produktus, pavyzdžiui, antrą dienos šokoladinį batonėlį. Be to, dalyviai ne visada žino tikslų savo porcijų dydį ar visą ingredientų, panaudotų pagaminti maisto patiekalus, sąrašą.

Tyrimai dažnai klausia apie ilgalaikį mitybos komponento poveikį sveikatai. Tačiau mokslininkai yra linkę į mitybos informaciją atsižvelgti tik vienu ar dviem laiko momentais. Realybėje žmonių mityba per dešimtmetį gali iš esmės pasikeisti.

Su maistinių medžiagų suvartojimo matavimu susijusios problemos yra tokios didelės, kad kai kurie autoriai savo tyrimus patys vadina pseudomokslu.

PRAMONĖS VAIDMUO

Neretai mitybos tyrimus finansuoja maisto pramonė. Šis faktas tikrai nepaneigia tyrimų rezultatų, tačiau tai turėtų paskatinti susimąstyti ką finansuotojas galėtų gauti iš tokių tyrimų. Pavyzdžiui, saldžius gėrimus gaminančiai įmonei gali būti naudinga destabilizuoti žmonių tikėjimą tyrimais, kurie teigia, kad jų produktai yra nesveiki.

Su mityba susijusių mokslinių tyrimų išvados gali būti šališkos jų finansuotojų produktams, o tai gali turėti reikšmingos įtakos visuomenės sveikatai. Painiavos įneša ir žiniasklaidos priemonės. Pavyzdžiui, jei šokolado gamintojo finansuotame tyrime bus padaryta išvada, kad šokoladas prailgina gyvenimą – žiniasklaidos priemonės paskelbs išvadas dažniausiai nepaminėdamos finansuotojų ir neaptardamos tyrimo apribojimų.

NĖRIMAS Į PAINIAVĄ

Kitas klausimas, kuris kamuoja mitybos tyrimus yra sudėtingumas. Kartais tyrime didžiausias dėmesys skiriamas tik vieno konkretaus maisto produkto ar junginio poveikiui sveikatai. Tokį tyrimą valdyti šiek tiek lengviau.

Tačiau dažnai tyrimais bandoma ištirti konkrečios dietos poveikį. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė Viduržemio jūros dieta. Šiuo atveju sunkumas yra tame, kad vieno žmogaus Viduržemio jūros dietos versija gali labai skirtis nuo kito žmogaus versijos. Pavyzdžiui, vienas žmogus gali kiekvieną dieną išgerti po vieną mažą taurę raudonojo vyno, suvalgyti 20 alyvuogių ir artišoką, o kažkas kitas toje pačioje tyrimo grupėje gali negerti vyno ir nevalgyti nei alyvuogių, nei artišokų.

Kitas susijęs klausimas yra pakaitalas: jei kas nors nevalgo mėsos, jis gali mėsą pakeisti kitais baltymų šaltiniais – pavyzdžiui, pupelėmis ar ankštiniais. Taigi lyginant dietas, kuriose yra mėsos su tokiomis, kuriose jos nėra – bet koks poveikis sveikatai gali būti susijęs ne su mėsos trūkumu, bet su gausesniu kitų maisto produktų vartojimu.

Kiekvienoje vaisių ir daržovių rūšyje yra daugybė junginių, o jų rūšys ir kiekiai gali skirtis priklausomai nuo to kur jie auga, kaip žmonės juos transportuoja, kaip saugo, apdoroja ir gamina.

Be to, žmonės yra tokie pat įvairūs kaip ir jų vartojami maisto produktai. Vienam žemės riešutas gali būti naudingų maistinių medžiagų šaltinis, o tas pats žemės riešutas gali būti mirtinas alergiškam žmogui.

Vieno tyrimo metu mokslininkai nuolat matavo 800 dalyvių gliukozės kiekį kraujyje ir nustatė, kad reakcija į identiškus patiekalus labai kinta. Autoriai paaiškina, kad tai rodo, jog „universalios mitybos rekomendacijos gali būti ribotai naudingos“.

PAINIŲ KINTAMŲJŲ RYKŠTĖ

Norint paaiškinti šią problemą gali būti naudinga apibūdinti įsivaizduojamo (bet ne visai išgalvoto) tyrimo išvadas: žmonės, kurie valgo daug špinatų, vidutiniškai gyvena penkeriais metais ilgiau nei tie, kurie jų nevalgo.

Iš tokio rezultato galima greitai padaryti išvadą, kad špinatai ilgina gyvenimo trukmę. Tačiau prieš skubant kaupti špinatų atsargas – verta apsvarstyti alternatyvas.

Šiuo atveju ilgesnė gyvenimo trukmė gali būti susijusi ne vien su špinatais. Pavyzdžiui, kas valgo daug špinatų, gali valgyti daug ir kitų daržovių. Ir atvirkščiai.

Be to, žmogus, reguliariai valgantis daug daržovių gali gyventi sveikiau. Pvz., reguliariai mankštintis. Ir atvirkščiai, tas, kuris niekada nevalgo špinatų, galbūt yra linkęs mažiau sportuoti.

Tai žinoma yra prielaidos, tačiau akivaizdu, kad kiti veiksniai susiję su špinatų vartojimu, taip pat gali turėti įtakos rezultatams.

Daugumoje tyrimų mokslininkai siekia kontroliuoti šiuos kintamuosius. Tačiau visada yra rizika, kad koks nors nepamatuotas veiksnys smarkiai įtakos išvadas.

Kintamieji veikia visas medicinos mokslo sritis, tačiau kadangi mityba ir gyvenimo būdas yra taip glaudžiai susiję, jie kelia ypatingą pavojų atliekant mitybos tyrimus.

PABAIGAI

Mityba yra labai paini. Gali tapti tikru iššūkiu nustatyti kas sveika ir kas ne. Nors galime būti gana tikri, kad vaisiai ir daržovės yra naudingi mums, o riebūs, daug druskos ir cukraus turintys produktai nėra, yra daug pilkųjų zonų.

Todėl mokslininkai turėtų nuolat tobulinti savo tyrimų metodus ir papildyti tai, ką jau žinome. Vartotojai, plačioji visuomenė ir žiniasklaidos priemonės turėtų būti kritiškesni.

Apskritai mitybos pasaulyje nėra greitų atsakymų. Kadangi mums visiems reikia valgyti, vargu ar susidomėjimas mityba išnyks, todėl mokslas ir toliau žengs į priekį.

Nemokamas pristatymas

Nuo 35 € krepšelio vertės

Grąžinimo garantija

Grąžinkite per 14 d.

Kokybės garantija

Sertifikuota, registruota VMVT

100% saugus atsiskaitymas

SEB / Swedbank / PayPal / Paysera