AMINO RŪGŠTYS
Baltymai yra esminės makro–maistinės medžiagos (tam tikros rūšies maistas reikalingas dideliais kiekiais mityboje), kuriuos sudaro 25 amino rūgštys arba kitaip – organizmo „statybinės“ medžiagos.
Be to, kad jos yra svarbios augimui, audiniams ir raumenų augimui, amino rūgštys taip pat reikalingos pradedant nuo hormonų ir fermentų gamybos iki antikūnų ir neurotransmiterių. Jos taip pat padeda pernešti medžiagas visame kūne.
BALTYMŲ KIEKIS IR KOKYBĖ
Žmogaus organizmo sveikatai svarbus ir suvartojamas baltymų kiekis ir jų kokybė. Reikalingas baltymų kiekis didele dalimi priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo (pvz., sportininkai, vegetarai ar veganai), fizinio aktyvumo lygio, amžiaus, lyties ir t.t.
Baltymų kokybę lemia daugybė veiksnių, įskaitant amino rūgščių balansą, sočiųjų riebalų kiekį, kalorijų vertę, kitas maistines medžiagas esančias baltymuose (pvz., maistines skaidulas, natūralius fermentus, antioksidantus, Omega rūgštis ir t.t.). Kokybę paveikti gali ir įvairūs teršalai – parazitai, antibiotikai ar kitokie vaistai.
PILNI IR NEPILNI BALTYMAI
Kai kalbame apie amino rūgščių balansą baltymuose, galvojame ar juose yra visos esminės amino rūgštys ir ar jos yra tinkamose proporcijose. Esminės amino rūgštys, tai tokios rūgštys, kurių organizmas negali pasigaminti pats ir kurias turime reguliariai gauti su maistu.
Baltymai turintys visas esmines rūgštis yra vadinami „pilnais baltymais“ arba kokybiškiausiais baltymais. Dauguma žmonių galvoja, kad tradiciniai baltymų šaltiniai (mėsa ir pieno produktai) yra geriausi, jei ne vieninteliai pilnų baltymų šaltiniai. Tačiau kokybiškiausi, turintys geriausią amino rūgščių balansą, yra augaliniai ir tam tikrų žuvies rūšių baltymai. Geriausi pavyzdžiai – kanapių baltymai, žirnių baltymai, kviečių želmenys, soja, pupelės ir lęšiai.
Taip yra todėl, kad gyvūninės kilmės baltymuose yra daug nenaudingų sočiųjų riebalų. Ir priešingai – augalinės kilmės baltymai įprastai yra liesi, juose dažnai būna papildomų naudingų medžiagų – sudėtinių angliavandenių, antioksidantų, maistinių skaidulų, naudingų aliejų, fermentų, vitaminų ir mineralų.
KIEK BALTYMŲ MAN REIKIA?
Dauguma mitybos specialistų sutinka, kad būtų geriausia apriboti mėsos valgymą iki trijų kartų per savaitę. Ypatingai jei siekiate sveikai sulieknėti, sustiprinti imunitetą ir jei jums pasireiškia virškinimo sutrikimų (mėsa yra sunkiai virškinama). Vietoje to rekomenduojama gyvūninės kilmės baltymus pakeisti augaliniais baltymų šaltiniais.
Jei atsibosta reguliariai valgyti daržoves ar šviežiai pagamintą sveiką maistą – kaip alternatyvą galima pabandyti augalinių baltymų veganiškus kokteilius. Jie greitai ir lengvai aprūpina organizmą pilnais baltymais.
Daugumoje daržovių, ypatingai žaliuose lapiniuose augaluose ir sėklose yra stebinančiai daug aukštos kokybės baltymų. Be to, jie padeda neutralizuoti organizmo rūgštingumą (kuris gali sukelti mineralų, tokių kaip kalcio trūkumą).
RŪGŠTINIS IR ŠARMINIS MAISTAS
Kai maistas absorbuojamas organizme – nesuvirškinti maisto likučiai gali pakeisti organizmo pH (rūgštingumą) į rūgštinį arba šarminį. Tai priklauso nuo maisto likučių cheminės sudėties.
To nereikėtų painioti su rūgštaus maisto (pvz., citrinos) vartojimu. Apelsinai, pvz., gali turėti rūgštoką skonį dėl juose esančio citrininės rūgšties kiekio. Tačiau organizmas citrininę rūgštį visiškai metabolizuoja ir galutinis efektas organizme suvalgius apelsiną yra šarminis.
Natūralios sveikatos ekspertai rekomenduoja, kad apie 80 % mūsų raciono sudarytų šarminiai produktai ir tik apie 20 % (ar dar mažiau) rūgštiniai produktai. Mėsa, pieno produktai ir cukrus yra rūgštinių produktų sąrašo viršuje, todėl dažniau valgant augalinius baltymus – jūsų organizmui bus lengviau išlaikyti kraują šarminiame pH diapazone.