Prekių krepšelis

The Science of Nutrition

Nemokamas pristatymas nuo 35 € krepšelio vertės

labas@healthylife.lt | +370 607 72107

Informacija

Kontaktai

+370 607 72107
labas@healthylife.lt

Socialiniai tinklai

Maistas ir klimato kaita

Kaip maistas, kurį valgome, prisideda prie klimato kaitos

Dauguma ekspertų sutinka, kad pagrindinis klimato kaitos veiksnys yra žmonių gaminamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios sulaiko šilumą Žemės atmosferoje. Daugelis šių dujų susidaro deginant iškastinį kurą, pavyzdžiui, anglis, gamtines dujas ir naftą, tačiau apie 30 proc. viso pasaulio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro pasaulinėje maisto sistemoje.

Pateikiame keletą priežasčių, kaip maistas, kurį valgome, prisideda prie klimato kaitos.

VANDENS EIKVOJIMAS

Žmonės pasėlius laisto jau tūkstančius metų, tačiau per pastaruosius du šimtmečius drėkinimo technologijos ir sunaudojamo vandens kiekis sparčiai augo. Nuo 1800 m. iki 2000 m. visame pasaulyje drėkinamos žemės plotas padidėjo nuo maždaug 8 mln. hektarų iki daugiau kaip 250 mln. hektarų. Šiandien žemės ūkiui tenka 72 proc. viso pasaulyje sunaudojamo gėlo vandens. Pavyzdžiui, vienam kilogramui ryžių, kurie yra pagrindinis maistas 60 % pasaulio gyventojų, išauginti reikia 3 000-5 000 litrų vandens.

PAKUOČIŲ DAROMAS POVEIKIS

Visi tie vienkartiniai produktai ir pusgaminiai maisto prekių parduotuvėse palengvina pietų pakavimą, tačiau tai kainuoja: Daugiau nei du trečdaliai pasaulio pakuočių medžiagų sunaudojama vien tik maisto sektoriuje. Pakuočių pramonėje sunaudojama daugiau plastiko nei bet kurioje kitoje, o plastikas gaminamas iš iškastinio kuro – per visą savo gyvavimo ciklą jis išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Didžioji dalis plastiko patenka į sąvartynus, kur suyra per daugelį metų. O kai tai įvyksta, jis tampa mikroplastiku, kuris patenka į mitybos grandinę, kai gyvūnai ir žuvys jį suvalgo. Neseniai mikroplastiko pirmą kartą rasta žmogaus kraujyje.

MAISTO ŠVAISTYMAS IR APLINKA

Trečdalis visame pasaulyje užauginto ar paruošto maisto taip ir lieka nesuvalgytas. Kai pagalvojate, kiek darbo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų tenka įdėti auginant, nuimant derlių, gabenant, perdirbant ir pakuojant maistą, ši statistika neturėtų stebinti: maisto atliekos – įskaitant supelijusius likučius, kuriuos išmetate, greitai gendančius produktus, kurių nepavyksta parduoti, ir laukuose paliktus netobulus augalus – sudaro 8 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pvz., JAV išmetama 10 % viso pasaulio maisto atliekų, nors šalyje gyvena tik 5 % pasaulio gyventojų.

Žmogaus kraujyje rasta mikroplastiko

Naujo tyrimo duomenimis, žmogaus kraujyje pirmą kartą aptikta mikroplastiko iš gėrimų butelių, maisto pakuočių ir plastikinių maišelių.

Tyrėjai savo išvadas pateikė žurnale „Environment International“. Ištyrus 22 dalyvių kraujo mėginius, 80 proc. jų buvo rasta plastiko dalelių.

PET plastiko, kuris daugiausia naudojamas gaiviesiems gėrimams, sultims ir vandeniui, rasta 50 proc. mėginių. Polistirolo, kuris paprastai naudojamas maisto pramonėje kaip vienkartiniai indai, puodeliai ir tara, rasta 36 proc. mėginių. Polietilenas, naudojamas maisto prekių ir šiukšlių maišeliuose, aptiktas 23 proc. mėginių.

Nors mikroplastiko kraujyje aptikta pirmą kartą, anksčiau jo buvo rasta žmonių išmatose.

2021 m. gruodžio mėn. atliktame tyrime nustatyta, kad uždegimine žarnyno liga sergančių žmonių išmatose buvo daugiau mikroplastiko nei tų, kurie šia liga neserga.

Tyrėjai dokumente pažymėjo, kad šie naujausi atradimai skatina kelti papildomų klausimų, kiek pavojingas gali būti mikroplastiko poveikis.

Jie rašė: „Jei į kraują patekusios plastiko dalelės iš tiesų yra pernešamos imuninių ląstelių, taip pat kyla klausimas, ar toks poveikis gali turėti įtakos imuniniam reguliavimui arba polinkiui sirgti imunologinio pagrindo turinčiomis ligomis?“

Nemokamas pristatymas

Nuo 35 € krepšelio vertės

Grąžinimo garantija

Grąžinkite per 14 d.

Kokybės garantija

Sertifikuota, registruota VMVT

100% saugus atsiskaitymas

SEB / Swedbank / PayPal / Paysera