Galvojate apie angliavandenius? Daugybė mūsų tai daro. Angliavandenių potraukio problema yra reali, tačiau yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad ji jūsų nekankintų.
KODĖL GEIDŽIAME ANGLIAVANDENIŲ?
Noras dažnai atsiranda, kai jaučiame stresą. Kai valgote angliavandenių, smegenyse išsiskiria „laimės“ cheminė medžiaga, pavyzdžiui, serotoninas. Daugelyje maisto produktų, kurių paprastai geidžiame, – saldumynų, baltos duonos ir gazuotų gėrimų – yra paprastųjų angliavandenių, kuriuos organizmas apdoroja labai greitai. Tai greitai padidina geros savijautos hormonų kiekį, tačiau dėl to cukraus lygis organizme smarkiai svyruoja (pakyla ir krenta).
KAIP ĮVEIKTI POTRAUKĮ ANGLIAVANDENIAMS
Užimti smegenis. Sunku galvoti apie potraukį, kai mintys užimtos smagiais užsiėmimais. Vieno eksperimento metu nustatyta, kad savanoriai, kelias minutes žaidę vaizdo žaidimą Tetris, sumažino potraukį maistui, narkotikams ir kitiems malonumams. Tyrėjai mano, kad taip yra todėl, kad smegenys turi ribotas galimybes žongliruoti konkuruojančiais vaizdiniais.
Valgyti apgalvotai. Kartais angliavandenių griebiamės ne iš alkio, o iš nuobodulio. Arba turite įprotį po vakarienės pasimėgauti ledais. Gali padėti sąmoningas valgymas. Praktikuokitės atkreipti dėmesį į tai, kodėl valgote, sulėtinkite tempą, kad pajustumėte maisto skonį, ir sutelkite dėmesį į akimirką. Tai padės smegenims susiorientuoti su skrandžiu ir gauti signalą, kad esate sotūs. Tyrimai rodo stiprų ryšį tarp sąmoningo valgymo ir mažesnio kūno svorio.
Rinktis tinkamus angliavandenius. Ne visi angliavandeniai yra vienodi. Sudėtiniai angliavandeniai, kurių yra neskaldytuose grūduose ir daržovėse, yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Juos virškinti užtrunka, todėl cukraus kiekis kraujyje kyla lėtai ir ilgiau jaučiatės sotūs. Nekrakmolingos daržovės, pavyzdžiui, morkos, turi mažiau angliavandenių nei krakmolingos, pavyzdžiui, bulvės. Ant perkamų maisto produktų etikečių tikrinkite angliavandenių ir cukraus kiekį sudedamųjų dalių sąraše. Net ir nesaldūs maisto produktai gali turėti daugiau pridėtinio cukraus, nei tikėjotės.
Rasti tinkamą sistemą. Galbūt galėsite atsisakyti tokių maisto produktų kaip duona, saldumynai ir pyragaičiai. Arba, jei pabandysite tai padaryti, gali baigtis tuo, kad imsite jausti stygių ir būsite apsėsti to, ko sakote sau, kad negalite valgyti. Tokiu atveju darykite tai po truputį: išbandykite nesaldintą arbatą arba vietoj sausainių rinkitės morkas ir humusą. Galbūt pastebėsite, kad taip sumažinus saldžių maisto produktų ir gėrimų kiekį, jų norėsite mažiau.
Būti aktyviems. Fiziniai pratimai, ypač aerobiniai, padeda suvaldyti apetitą. Jie taip pat natūraliai gerina nuotaiką ir gali padėti susikurti teigiamą kūno įvaizdį.
Išsimiegoti. Ar gerai miegojote praėjusią naktį? Jei nepakankamai pailsite, budrumo valandomis esate linkę suvalgyti daugiau kalorijų. Poilsio trūkumas gali paveikti hormonus, kurie veikia apetitą. Dėl to gali padidėti svoris. Siekite, kad per naktį miegotumėte 7-9 valandas be pertraukų.
Gerti vandenį. Daug kartų, kai manote, kad esate alkani, iš tikrųjų esate dehidratuoti arba nuobodžiaujate. Kai trokštate angliavandenių arba ruošiatės beprasmiškai valgyti, griebkite stiklinę vandens. Be to, vanduo neturi kalorijų ar angliavandenių. Nemėgstate gerti vandens? Išbandykite gazuotą vandenį arba pridėkite kelias skilteles vaisių, pavyzdžiui, citrinos ar apelsino, kad suteiktumėte papildomo skonio.
Paimti pertraukėlę. Esate įsitempę? Įtampa gali paskatinti angliavandenių poreikį, kai mažiausiai to tikimės. Streso valdymo priemonės, tokios kaip joga ir meditacija, gali padėti valgyti sąmoningiau.