Kaip nustatyti, ar atminties sutrikimai yra normalaus senėjimo dalis, ar ankstyvieji kognityvinių funkcijų sutrikimo požymiai?
Ar kada nors patyrėte tokių „senjorų akimirkų“? Pametate telefoną (kurį ką tik laikėte rankoje). Pokalbio metu pamirštate minčių eigą. Pamirštate nurodymus praėjus penkioms minutėms po to, kai jums juos pasakė. Negalite prisiminti dienos, bet vėliau ji iškyla atmintyje.
Tokie atminties paklydimai gali kelti gėdą ir stresą, tačiau ar tai yra normalūs protiniai paklydimai, ar ankstyvieji demencijos požymiai?
„Smegenys yra kaip ir bet kuri kita kūno dalis, todėl laikui bėgant jos gali nebefunkcionuoti taip gerai“, – sako Ana Trueba Yepez, su Harvardu susijusios McLean ligoninės Geriatrinės psichiatrijos skyriaus psichologė. „Smegenų sritys, susijusios su atmintimi, pavyzdžiui, hipokampas ir prefrontalinė smegenų žievė, gali susitraukti, todėl tampa sunkiau atlikti kelias užduotis, susikaupti ir išlaikyti informaciją.“
Gera žinia yra ta, kad tokie atminties sutrikimai nėra automatinis demencijos požymis. „Tokie epizodai gali kelti nerimą, tačiau dažniausiai dėl jų nerimauti nereikėtų“, – sako T. Yepez.
ATKREIPKITE DĖMESĮ Į ĮSPĖJAMUOSIUS ŽENKLUS
Senjorų akimirkos gali ateiti ir praeiti. Problema gali kilti tada, kai jos tampa dažnesnės, sunkesnės arba atsiranda naujų kognityvinių problemų.
Pavyzdžiui, pokalbių metu jums tampa sunku susigaudyti pokalbyje. Arba nutraukiate žmonių pokalbį arba pradedate aptarinėti su pokalbiu nesusijusius dalykus. Kitas įspėjamasis ženklas yra tada, kai atminties sutrikimai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Pavyzdžiui, praleidžiate suplanuotus susitikimus, pamirštate apmokėti sąskaitas arba neišgeriate reguliariai vartojamų vaistų. Taip pat gali būti sunku priimti sprendimus ir pamiršti įprastą buitį.
„Dažnai žmonės nežino, kad atminties problemos paūmėjo“, – sako T. Yepez. „Jei įtariate kokius nors pokyčius, kad ir kokie nekalti jie būtų, geriausia paprašyti šeimos narių ar draugų, kad jie paieškotų ir atkreiptų dėmesį į jūsų atminties pokyčius, pateikdami pavyzdžių.“
Vis dėlto net ir šie pokyčiai nėra automatinis demencijos požymis. Kartais atmintį veikia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, mityba, alkoholio vartojimas, vaistai ir psichikos problemos (tokios kaip depresija ir nerimas). „Dažnai šios problemos pasireiškia ne tik atminties sutrikimais, bet ir kitais būdais, pavyzdžiui, valgote daugiau nesveiko maisto, mažiau domitės mėgstama veikla, nesilaikote higienos ir asmeninės tvarkos“, – sako T. Yepez.
STIPRINKITE ATMINTĮ
Stiprinkite atmintį ir apsisaugokite nuo demencijos:
- Ligų prevencija. Kontroliuokite savo svorį, kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.
- Fizinis aktyvumas. Kardio pratimai gerina deguonies ir kraujo pritekėjimą į smegenis.
- Mityba. Prasta mityba lemia prastą smegenų sveikatą. Vartokite daugiau augalinės kilmės maisto.
- Kognityvinė stimuliacija. Kuo labiau įdarbinate smegenis, tuo didesnė tikimybė, kad išlaikysite atmintį.
- Įsitraukimas. Socialinė izoliacija susijusi su prastesnėmis pažinimo funkcijomis.
- Atsipalaidavimas. Smegenims reikia poilsio. Užsiimkite atpalaiduojančia veikla, pavyzdžiui, joga, meditacija ar skaitymu.
- Miegas. Miegas – tai laikas, kai smegenys išsivalo nuo toksinų. Miegokite septynias-devynias valandas per naktį.
IEŠKOTI PAGALBOS
Šeimos gydytojas yra pirmasis asmuo, į kurį reikia kreiptis, jei jums ar kam nors kitam kyla įtarimų dėl problemos.
Kad ir kaip baisu atrodytų susidurti su atminties pokyčiais, aktyvus požiūris turi daug privalumų, įskaitant šiuos:
Atmesti kitas priežastis. Medicininis įvertinimas gali padėti nustatyti, ar simptomai susiję su kokia nors liga, pavyzdžiui, depresija, nerimu ar nemiga. Kiti veiksniai taip pat gali turėti įtakos atminčiai, pavyzdžiui, infekcija, nauji vaistai arba netyčinė receptinio ir nereceptinio vaisto sąveika. Išsprendus pagrindinę problemą, atmintis gali pagerėti.
Ankstyvas problemos nustatymas. Atminties sutrikimai gali būti susiję su keliais smulkiais smūgiais, kurie sukelia tik nežymius simptomus, pavyzdžiui, trumpus sumišimo epizodus. Šių epizodų metu smulkiosios smegenų arterijos susiaurėja arba užsikemša riebalų sankaupomis, todėl sumažėja kraujo tekėjimas. „Smegenų pažeidimas dažnai būna toks mažas ir subtilus, kad dauguma žmonių jo nepastebi arba nusiramina“, – sako T. Yepez. Svarbu kuo anksčiau pastebėti šią problemą, kad ji neišsivystytų į vadinamąją kraujagyslinę demenciją. Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, statinai ir mažos aspirino dozės, bei gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti išvengti tolesnio pažinimo funkcijų blogėjimo.
Greitesnis pagalbos gavimas. Gydytojas gali nukreipti į neuropsichologinį įvertinimą, kad būtų įvertinti kiti pažintiniai gebėjimai, pavyzdžiui, dėmesys, vykdomosios funkcijos ir kalba. Jei jums diagnozuota ankstyvoji demencija, geriausia ją pastebėti anksčiau nei vėliau, kad galėtumėte pradėti valdyti būklę.