Šlapimo spalva paprastai varijuoja nuo šviesiai gelsvos iki gintarinės. Šią spalvą lemia urochromo pigmentas, dar vadinamas urobilinu.
Nuo to ar šlapimas praskiedžiamas vandeniu ar yra labiau koncentruotos formos, priklauso jo spalva. Kuo daugiau vandens geriate ir kuo geresnė hidratacija, tuo šviesesnės spalvos yra šlapimas.
Maisto produktuose esantys pigmentai ir cheminiai junginiai, įvairūs vaistai taip pat keičia šlapimo spalvą. Šie pasikeitimai yra gana standartiniai ir paprastai trunka neilgai.
Neįprasta šlapimo spalva gali būti ligos požymis.
KAS YRA NORMALI ŠLAPIMO SPALVA?
Kiekvieno žmogaus normali šlapimo spalva gali truputį skirtis, tačiau ji turėtų patekti į geltoną spektrą.
Geriamo vandens kiekis įtakoja ar spalva yra šviesiai geltona ar gintarinė. Žmonių, kurie geria daugiau vandens ir palaiko gerą hidrataciją šlapimas paprastai yra blyškesnis palyginus su tais, kurie yra dehidratuoti ar vartoja mažiau vandens.
Jei šlapimo spalva nepatenka į geltono spektro ribas, pavyzdžiui jis yra drumstas ar rudas, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Į gydytoją taip pat turėtumėte kreiptis jei šlapimas yra raudonas, mėlynas ar žalias.
KAS LEMIA ŠLAPIMO SPALVOS PASIKEITIMĄ?
Kaip minėjome anksčiau, šlapimo spalvą pirmiausia lemia tai, kiek vandens išgėrėte. Kai geriate daug vandens, šlapimas gali atrodyti beveik skaidrus. Kuo mažiau vandens geriate, tuo tamsesnis šlapimas.
MITYBA, VITAMINAI IR MINERALAI
Mityba taip pat gali būti kitokios spalvos veiksnys. Visiškai natūralių maisto produktų, pvz., uogų ir burokėlių spalva gali sąveikauti su pigmentu ir sukurti kitokią spalvą. Perdirbtuose maisto produktuose gali būti daug maisto dažiklių, kurie taip pat gali lemti kitokią spalvą.
B grupės vitaminai, tokie kaip riboflavinas (vitaminas B2) ir kobalaminas (vitaminas B12) taip pat yra žinomi fluorescentinio gelsvai-žalios spalvos šlapimo. Jei vartojate papildus ar multivitaminus, jie gali būti ryškios spalvos šlapimo priežastis.
B grupės vitaminais praturtinti maisto pakaitalai (kokteiliai), gali turėti tą patį poveikį.
Beta karotino ar vitamino C perteklius gali sukelti tamsiai geltonos arba oranžinės spalvos šlapimą. Beta karotinas, kuris organizme paverčiamas vitaminu A, randamas geltonos ir oranžinės spalvos maisto produktuose, tokiuose kaip morkos ir saldžiosios bulvės.
Be citrusinių vaisių, vitamino C taip pat yra tokiuose maisto produktuose kaip pomidorai, braškės ir brokoliai.
ŠLAPIMO SPALVOS
BLYŠKIAI GELTONA SPALVA
Paprastai, jei esate gerai hidratuoti, šlapimas bus šviesiai geltonos spalvos. Jei spalva nėra šviesiai geltona, nėra dėl ko nerimauti, tai tiesiog reiškia, kad galbūt norėsite išgerti šiek tiek daugiau vandens per dieną.
Kita vertus, jei esate dehidratuoti, jūsų šlapimas bus labiau koncentruotas ir bus tamsesnės geltonos spalvos. Tai ženklas, kad vertėtų gerti daugiau vandens, ypač jei esate linkę į inkstų akmenis.
RAUDONA AR ROŽINĖ SPALVA
Raudonos spalvos šlapimą gali sukelti burokėliai ar uogos, taip pat maistiniai dažai. Bet gali būti ir kažkas rimtesnio. Pavyzdžiui, kraujas šlapime gali atsirasti dėl plyšusios cistos, šlapimo takų infekcijos, vėžinių navikų ir net ilgų distancijų bėgimo. Kai kurie vaistai taip pat gali pakeisti šlapimo spalvą į raudoną arba rausvą.
PURPURINĖ SPALVA
Būklė, vadinama porfirija, sukelia tamsiai violetinę šlapimo spalvą. Porfirija yra retas medžiagų apykaitos ligų grupei priklausantis sutrikimas.
Šis šlapimo atspalvis taip pat gali atsirasti dėl kateterio. Bakterijos, esančios kateteryje ar surinkimo maišelyje išskiria medžiagą, vadinamą indirubinu, kuris šlapimą gali paversti purpuriniu.
RYŠKIAI GELTONA SPALVA
Ar vartojate vitaminus ir maisto papildus? Didelės vitaminų dozės šlapimą gali paversti ryškia, beveik neonine spalva. Dažniausiai kaltininkas yra vitaminas B2, dar žinomas kaip riboflavinas, kurio yra daugelyje multivitaminų ir B grupės vitaminų kompleksų. Neoninė spalva yra tik nekenksmingas ženklas, kad vartojate daugiau nei reikia jūsų organizmui, o perteklius susimaišo su jūsų šlapimu.
RUDA SPALVA
Valgant daug fava pupelių, rabarbarų ar alavijų, šlapimas gali tapti tamsiai rudas. Įvairūs vaistai gali lemti rudos spalvos šlapimą. Kai kurie kepenų ir inkstų sutrikimai bei kai kurios šlapimo takų infekcijos šlapimą gali paversti tamsiai rudu. Raumenų sužeidimai dėl didelio fizinio krūvio gali sukelti rausvos arba kolos spalvos šlapimą ir inkstų pažeidimus.
ŽALIA AR MĖLYNA SPALVA
Dažai. Kai kurie ryškių spalvų maistiniai dažai gali sukelti žalią šlapimą. Dėl kai kurių dažų, naudojamų atliekant kai kuriuos inkstų ir šlapimo pūslės funkcijos tyrimus, šlapimas gali tapti mėlynas. Vaistai. Įvairių vaistų vienas iš šalutinių poveikių gali būti mėlynas arba žalias šlapimas.
Medicininės būklės. Gerybinė šeiminė hiperkalcemija, retas paveldimas sutrikimas, kartais vadinamas mėlynų vystyklų sindromu, nes vaikai, turintys sutrikimą, turi mėlyną šlapimą. Žalias šlapimas kartais atsiranda šlapimo takų infekcijų, kurias sukelia pseudomonas bakterijos, metu.
ORANŽINĖ SPALVA
Tam tikri vaistai gali sukelti oranžinės spalvos šlapimą. Pavyzdžiui, antibiotikas rifampicinas ir skausmą malšinantis vaistas fenazopiridinas. Kai kurie vidurius laisvinantys vaistai ir chemoterapiniai preparatai taip pat gali nudažyti šlapimą oranžine spalva.
Didelis kiekis morkų gali sukelti oranžinę spalvą, nes šiose daržovėse esanti medžiaga, vadinama karotinu, gali turėti įtakos šlapimo spalvai. Vitaminas C, gervuogės, burokėliai ir rabarbarai taip pat gali turėti tokį poveikį.