Mokslininkai išanalizavo šimtus tyrimų, siekdami nustatyti mitybą, kuri geriausiai veikia žmogaus sveikatą ir ilgaamžiškumą. Jie nustatė, kad dietos, kuriose mažai gyvulinės kilmės baltymų ir daug sudėtinių angliavandenių, apimančios protarpinio badavimo laikotarpius, yra naudingiausios ilgalaikei sveikatai ir gyvenimo trukmei. Tačiau tyrėjai pažymi, kad jų išvados tėra supratimo pagrindas, o praktiškai dietos turėtų būti pritaikytos prie individualių poreikių ir aplinkybių.
Apie 440 m. pr. m. e. graikų gydytojas Hipokratas sakė: “Tegul maistas būna Jūsų vaistas, o vaistas – Jūsų maistas”.
Nors požiūris į maistą kaip į vaistą yra diskutuotina sąvoka, daugelis naujausių tyrimų parodė šio teiginio pagrįstumą ir tai, kad maisto kiekio, rūšies ir laiko kontrolė yra labai svarbi gerai sveikatai.
Vis dėlto, kas tiksliai sudaro optimalią mitybą, tebėra diskutuotina. Vis daugiau įrodymų rodo, kad optimali mityba gali priklausyti nuo sveikatos veiksnių, įskaitant amžių, lytį ir genetiką, visumos.
Neseniai mokslininkai apžvelgė šimtus mitybos tyrimų nuo ląstelinės iki epidemiologinės perspektyvos, kad nustatytų “bendrą vardiklį – mitybos modelį”, užtikrinantį sveiką ilgaamžiškumą.
Jie nustatė, kad mityba, kurią sudaro vidutinis ar didelis kiekis nerafinuotų angliavandenių, nedidelis, bet pakankamas augalinių baltymų kiekis ir reguliarus žuvies vartojimas, yra susijusi su ilgesniu gyvenimu ir sveikata.
Dr. Valteris Longo, Pietų Kalifornijos universiteto gerontologijos ir biologijos mokslų profesorius ir vienas iš tyrimo autorių, sakė: “Pirma, dieta čia suprantama kaip mitybos įpročiai, o ne kaip “svorio metimo strategija”, nors sveiko svorio palaikymas yra labai svarbus. Visi mitybos aspektai yra susiję su ilgalaike sveikata ir ilgaamžiškumu”.
ILGAAMŽIŠKUMO DIETOS PAGRINDAS
Atlikdami savo tyrimą mokslininkai išanalizavo šimtus kitų tyrimų, kuriuose nagrinėta mityba ir lėtesnis trumpai gyvenančių rūšių senėjimas, atsako į maistines medžiagas būdai, kalorijų ribojimas, badavimas ir dietos su įvairiais makroelementų ir sudėties kiekiais, pvz., keto dieta.
Tyrimuose mityba ir dieta analizuota įvairiais aspektais – nuo ląstelių ir gyvūnų tyrimų iki klinikinių ir epidemiologinių tyrimų, kuriuose nagrinėtas šimtamečių žmonių gyvenimo būdas.
Galiausiai mokslininkai nustatė, kad “ilgaamžiškumo dietą” sudaro:
- Ankštinių daržovių ir pilno grūdo grūdų gausi vegetariška mityba
- 30 proc. kalorijų sudaro augaliniai riebalai, pavyzdžiui, riešutai ir alyvuogių aliejus
- Mažai, bet pakankamas baltymų kiekis iki 65 metų amžiaus, o vėliau – saikingas baltymų vartojimas
- Mažai cukraus ir rafinuotų angliavandenių
- Jokios raudonos ar perdirbtos mėsos
- Ribotas baltos mėsos kiekis
- 12 valandų valgymui ir 12 valandų badavimui per parą
- Maždaug trys penkių dienų badavimą imituojančios dietos ciklai per metus
Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad, užuot skyrus tam tikrą kalorijų skaičių, dietomis reikėtų siekti, kad KMI neviršytų 25 ir kad būtų palaikomas idealus kūno riebalų ir liesos kūno masės santykis pagal lytį ir amžių.
Be to, jie rašė, kad dietos turėtų būti pritaikytos prie individualių poreikių, ypač vyresniems nei 65 metų asmenims, kad būtų išvengta nepakankamo maitinimosi. Pavyzdžiui, vyresni nei 65 metų asmenys gali tapti silpni dėl per mažai baltymų turinčios mitybos.
Tyrėjai teigė, kad asmenims, neturintiems atsparumo insulinui ar nutukusiems, didelis sudėtinių angliavandenių vartojimas gali sumažinti silpnumą šioje ir kitose amžiaus grupėse, nes suteikia energijos nedidinant insulino ir neaktyvinant gliukozės signalinių procesų, rašė mokslininkai.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad periodiškas badavimas nuo 18 iki 70 metų amžiaus gali pakoreguoti atsparumą insulinui, atsiradusį dėl didelio kaloringumo mitybos, ir sureguliuoti kraujospūdį, bendrąjį cholesterolio kiekį kraujyje bei uždegimą.
Neseniai atliktas tyrimas patvirtina šias išvadas. Jame nustatyta, kad, pakeitus tipišką vakarietišką mitybą į mitybą, kurioje gausu ankštinių augalų, neskaldytų grūdų ir riešutų, sumažinus raudonos ir perdirbtos mėsos kiekį, gyvenimo trukmė pailgėja 8 metais, jei taip pradedama maitintis sulaukus 60 metų.
PAGRINDINIAI MECHANIZMAI
Mokslininkai pažymėjo, kad dietos, kurių metu ribojamos kalorijos ir baltymai, buvo nuosekliai naudingos atliekant tyrimus su trumpai gyvenančiomis rūšimis, epidemiologinius tyrimus ir didelius klinikinius tyrimus.
Jie taip pat pažymėjo, kad mažas, bet pakankamas baltymų kiekis arba rekomenduojamas baltymų suvartojimas, kai vartojama daug ankštinių augalų, gali padidinti sveiko gyvenimo trukmę, nes sumažėja aminorūgščių, įskaitant metioniną, suvartojimas. Metioninas siejamas su padidėjusiu aktyvumu įvairiuose senėjimą skatinančiuose ląstelių procesuose.
Paklausta, kokią naudą ilgaamžiškumo dieta gali duoti sveikatai iš klinikinės perspektyvos, Kristin Kirkpatrick, Klivlendo klinikos registruota dietologė ir mitybos specialistė sakė: “Ši dieta daugiausia yra augalinė, o tai, remiantis kitais panašiais tyrimais, gali prisidėti prie mažesnės lėtinių ligų, tokių kaip antrojo tipo diabetas ir širdies ir kraujagyslių ligos, rizikos.”
“Daugybės tyrimų duomenimis, augalinė mityba taip pat susijusi su mažesniu uždegimo lygiu. Kadangi uždegimas yra daugelio ligų pagrindas, tai taip pat gali turėti įtakos ilgaamžiškumo veiksniams”, – paaiškino ji.
Tyrėjai daro apibendrinimą, kad jų išvados suteikia tvirtą pagrindą būsimiems mitybos rekomendacijų, skirtų sveikam ilgaamžiškumui, tyrimams.
Paklausti apie tyrimo trūkumus, Dr. Longo, Dr. Kapahi ir Kirkpatrick pabrėžė, kad nėra “vieno visiems tinkančio” metodo. Pasak jų, optimali mityba gali skirtis dėl įvairių veiksnių, įskaitant lytį, amžių, genetinę struktūrą ir bet kokį jautrumą bei netoleravimą, pavyzdžiui, glitimo netoleravimą.
Todėl daktaras Longo rekomenduoja žmonėms prieš pradedant laikytis naujos dietos apsilankyti pas dietologą.