Įvairūs veiksniai, įskaitant lytį, etninę kilmę, genetiką ir gyvenimo būdą, gali turėti įtakos žmogaus gyvenimo trukmei.
Lozanos politechnikos mokyklos (École Polytechnique Fédérale de Lausanne) mokslininkai, atlikę didelį tyrimą su pelėmis, nustatė konkrečius nuo lyties ir amžiaus priklausančius genus, susijusius su ilgaamžiškumu.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad ankstyvojo gyvenimo laikotarpio mityba turėjo didelės įtakos ilgaamžiškumui pelių modelyje.
Nors niekas negali nuspėti, kiek ilgai gyvens, tokie veiksniai kaip genetika, gyvenimo būdas, lytis ir etninė kilmė gali turėti įtakos žmogaus ilgaamžiškumui.
Dabar mokslininkai iš École Polytechnique Fédérale de Lausanne (Šveicarija), naudodami didelės apimties pelių modelį, atrado konkrečius nuo lyties ir amžiaus priklausančius genus, susijusius su ilgaamžiškumu.
Šis tyrimas paskelbtas žurnale „Science“.
LYTIS IR ILGAAMŽIŠKUMAS
Daugybę metų mokslininkai tyrinėjo, kurios lyties atstovai gyvena ilgiau – moterys ar vyrai. Ankstesni tyrimai rodo, kad daugelyje pasaulio šalių moterys gyvena ilgiau nei vyrai. Neseniai atliktas tyrimas taip pat rodo, kad fiziškai aktyvios moterys gali gyventi ilgiau, nepriklausomai nuo jų genų.
Kai kurios priežastys, dėl kurių vyrų gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė nei moterų, yra šios:
- didesnis profesinių sužalojimų ir mirčių skaičius
- rečiau kreipiasi į gydytoją
- didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika
- didesnė savižudybės rizika
- dažniau vartoja per daug alkoholio
Nors moterys gali gyventi ilgiau nei vyrai, tyrimai rodo, kad moterys yra jautresnės tam tikroms ligoms nei vyrai, o tai galiausiai gali turėti įtakos jų gyvenimo trukmei ir kokybei. Tarp šių ligų yra insultas, depresija, Alzheimerio liga ir autoimuninės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė ir reumatoidinis artritas.
KAIP GENETIKA VEIKIA GYVENIMO TRUKMĘ
Šiame tyrime naudotas didelės apimties modelis, kuriame buvo naudojama daugiau nei 3000 genetiškai skirtingų pelių. Tyrėjų komanda nustatė konkrečius genetinius lokusus – fizinę konkretaus geno vietą chromosomoje – susijusius su ilgaamžiškumu.
Be to, tyrėjai nustatė, kad kai kurie iš šių specifinių genų skyrėsi priklausomai nuo to, ar pelė buvo patinas, ar patelė. Be to, kai kurie genai neturėjo įtakos gyvenimo trukmei, kol pelė nepasiekė tam tikro amžiaus. Tai buvo pastebėta būtent tarp pelių patinų.
Daktaras Bou Sleimanas (Dr. Maroun Bou Sleiman), École Polytechnique Fédérale de Lausanne Integrative Systems Physiology laboratorijos mokslininkas ir pagrindinis šio tyrimo autorius, teigė, kad jo nenustebino, jog rasti skirtingi genetiniai lokusai lemia patinų ir patelių ilgaamžiškumą.
„Pirmiausia tai buvo įrodyta kitoms rūšims, ypač Drosophila melanogaster”, – sakė jis. „Antra, patinų ir patelių mirtingumas skiriasi – patelės gyvena ilgiau nei patinai. Patinai patiria ankstyvų mirčių bangą dėl streso, susijusio su dominavimo hierarchija.“
„Trečia, skiriasi patinų ir patelių gyvenimo istorija, taip pat jų imunitetas, endokrinologija ir medžiagų apykaita“, – tęsė daktaras Bou Sleimanas. „Galiausiai daugelis intervencinių priemonių, kurios pailgina pelių gyvenimo trukmę, taikomos priklausomai nuo lyties. Todėl būtina sistemingai vertinti tokius požymius, kaip ilgaamžiškumas, kiekvienai lyčiai atskirai.“
KŪNO SVORIS IR ANKSTYVOJO GYVENIMO LAIKOTARPIO MITYBA
Be to, daktaras Bou Sleimanas ir jo komanda atrado tam tikrą sutapimą tarp ilgaamžiškumo genetinių lokusų ir specifinių genų, susijusių su kūno svoriu ir augimu. Tyrėjai taip pat nustatė, kad ankstyvojo gyvenimo laikotarpio mitybos kokybė turėjo didelę reikšmę tam, kiek ilgai gyveno pelės.
„Ilgaamžiškumas yra vienas iš sudėtingiausių fenotipų, nes jis yra labai daug tarpusavyje susijusių procesų ar komponentų galutinis rezultatas, iš kurių kai kurie gali turėti didesnę įtaką vienai iš lyčių. Todėl nenuostabu, kad genetinis poveikis skirtingiems procesams lems skirtingus ilgaamžiškumo rezultatus“, sakė Dr. Bou Sleimanas.
Atsižvelgiant į tai, kad kūno svoris ir mityba yra modifikuojami veiksniai, ar tai galėtų paskatinti medikų ir pacientų diskusijas apie žmogaus ilgaamžiškumo gerinimą? Dr. Bou Sleimanas teigė, kad ne – iš tikrųjų reikėtų sutelkti dėmesį ne į gyvenimo trukmę, o į sveikatos trukmę, arba kiek laiko žmogus gyvena be ligų.
„Tikėtina, kad gyvenimo trukmė ir sveikatos trukmė turi bendrų genetinių komponentų, todėl žinios apie vieną iš jų padėtų sužinoti apie kitą“, – aiškino jis.
„Mokslininkų bendruomenė turės daug dirbti, kad suprastų ankstyvosios mitybos, augimo, sveikatos ir ilgaamžiškumo ryšį, ir tik tada galės parengti naujas gaires ir rekomendacijas dėl „optimalaus“ augimo“, – pridūrė daktaras Bou Sleimanas. „Galbūt vieną dieną galėsime turėti individualizuotas rekomendacijas, kurios būtų pagrįstos genetika.“
TEIGIAMI POKYČIAI SIEKIANT ILGAAMŽIŠKUMO
Tyrimo rezultatus taip pat pakomentavo daktaras Scottas Kaiseris, geriatras ir Ramiojo vandenyno neuromokslų instituto prie Providence Saint John’s sveikatos centro Santa Monikoje (Kalifornija) Geriatrinės kognityvinės sveikatos direktorius.
Daktaras Kaiseris sakė, kad nors tai „labai įdomus tyrimas“, kuris „sustiprina suvokimą, kad ilgaamžiškumas yra tikrai sudėtingas“, svarbu nepamiršti, kad tai tebėra tyrimas su pelėmis.
„Nuo laboratorinio pelių modelio iki realaus žmonių gyvenimo ir žmogaus ilgaamžiškumo paslapčių atskleidimo – ilgas kelias“, – aiškino daktaras Kaiseris. „Tačiau tai yra svarbūs žingsniai – visa tai yra kelionės dalis. Gilinimasis į tai, kaip geriau suprasti lyčių skirtumus skirtingų rūšių gyvūnų modeliuose, yra labai svarbus darbas.“
„Toks darbas iš tiesų gali suteikti svarbių biologinių įžvalgų, o taip pat gali būti svarbus žingsnis, padėsiantis atrasti vaistus, kurie galiausiai gali padėti žmonėms ne tik gyventi ilgiau, bet ir gyventi kokybiškiau, t. y. daugiau metų būti gyvybingiems, aktyviems, įsitraukusiems ir nesirgti“ – teigė Dr. Kaiseris.
Dr. Kaiseris sutiko, kad tarp mitybos, fizinio aktyvumo ir ilgaamžiškumo yra esminių sąsajų. „Neabejotinai mityba turi įtakos ilgaamžiškumui ir iš tikrųjų gali turėti įtakos mūsų ilgaamžiškumo genams, – tęsė jis. „Tai neturėtų stebinti – tai kaip tik turėtų paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti sveikai mitybai visą gyvenimą.“
Tačiau daktaras Kaiseris pabrėžia, kad žmonės neturėtų galvoti, jog jau per vėlu ką nors keisti, nes šiame tyrime kalbama apie ankstyvojo amžiaus mitybą.
„Visa tai pagrindžia mintį, kad tikrai niekada ne per anksti galvoti apie dalykus, kurie gali padėti kokybiškai gyventi ir kokybiškai senti“, – aiškino jis. „Tikrai niekada nevėlu daryti kažką, kas galėtų teigiamai paveikti jūsų gyvenimo kokybę ir trukmę. Galų gale, svarbiausia, ką galime padaryti dabar, tai sutelkti dėmesį į elgesį, kuris, kaip žinome, gali turėti teigiamos įtakos mūsų gyvenimo trukmei, pavyzdžiui, į sveiką mitybą ir reguliarius fizinius pratimus.“
„Pirmenybę teikti sveikiems santykiams, nes žinome, kad vienatvė ir socialinė izoliacija yra susijusios su ankstyvu mirtingumu. Sutelkti dėmesį į visavertį gyvenimą ir turėti tvirtą tikslo jausmą. Kokybiškas miegas, nerūkymas – visi šie dalykai, kaip žinome, gali turėti įtakos tam, kaip ilgai ir gerai gyvensime“, – pridūrė daktaras Kaiseris.