Reikia dar vienos priežasties, kodėl reikėtų kontroliuoti suvartojamą itin perdirbto maisto kiekį? Sumažinus tokio maisto vartojimą galima tikėtis gyventi ilgiau.
JAMA Internal Medicine skelbtame tyrime, beveik 45 000, 45 metų ir vyresniems asmenims per dvejų metų laikotarpį atlikta keletas mitybos vertinimų. Itin perdirbti maisto produktai sudarė apie 15% jų dienos raciono, matuojant gramais.
Itin perdirbtas maistas apibrėžtas kaip valgyti paruoštas ir mikrobangų krosnelėje paruošiamas maistas, pvz., greitai paruošiami makaronai, vištienos ar žuvies gabaliukai (nuggets), šokoladiniai batonėliai, saldainiai, traškučiai, saldūs gėrimai.
Po devynerių metų, tyrėjai nustatė tiesioginį statistinį ryšį tarp gausaus itin perdirbto maisto vartojimo ir ankstyvos mirties rizikos dėl įvairių ligų, ypatingai vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.
Pasak tyrėjų, šį ryšį gali paaiškinti keli veiksniai. Itin perdirbti maisto produktai dažnai turi mažiau maistinių medžiagų nei neperdirbti maisto produktai. Juose didesnis cukraus, druskos, sočiųjų riebalų ir maisto priedų kiekis – visa tai yra susiję su padidėjusia lėtinių ligų rizika.
Tyrėjai ne tik rekomenduoja mažiau vartoti itin perdirbto maisto, bet ir siūlo skaityti maisto produktų etiketes ir rinktis produktus, kurių ingredientų sąrašas yra kuo trumpesnis, o priedų yra nedaug arba jų nėra visai.