- Dirgliosios žarnos sindromas yra būklė, kuri paveikia virškinimo sistemą;
- Sindromas sukelia tokius simptomus kaip skrandžio spazmai, pilvo pūtimas, viduriavimas ir vidurių užkietėjimas. Įprastai jis pasireiškia, praeina ir vėl pasireiškia laikui bėgant bei vienu kartu gali trukti dienas, savaites ar mėnesius;
- Įprastai tai visą gyvenimą trunkanti problema. Su ja gali būti sunku gyventi, nes ji gali turėti didelį poveikį jūsų kasdieniam gyvenimui;
- Gydymo nėra, tačiau mitybos pokyčiai ir tam tikri vaistai dažnai gali padėti kontroliuoti simptomus;
- Tiksli dirgliosios žarnos sindromą sukelianti priežastis nėra žinoma, tačiau siejama su padidėjusiu nervų jautrumu žarnyne, per greitai arba per lėtai žarnyne slenkančiu maistu, stresu ir šeimos DŽS ligų istorija.
Dirgliosios žarnos sindromas paveikia daugybę žmonių. Didžioji dauguma jų yra moterys. Labiausiai tikėtina susirgti nuo vėlyvos paauglystės iki 40-ųjų metų. DŽS yra žarnyno diskomforto, skausmo ir problemų su žarnyno įpročiais derinys: tuštinimasis vyksta dažniau arba rečiau nei įprastai (viduriavimas ir vidurių užkietėjimas), skiriasi išmatos (kietos, minkštos, skystos).
DŽS nekelia pavojaus gyvybei bei manoma, kad nedidina tikimybės susirgti kitomis žarnyno ligomis (pvz., Krono liga, gaubtinės žarnos vėžiu ir pan.) Tačiau DŽS gali būti ilgalaikė problema, kuri gali versti keisti savo gyvenimo būdą.
KOKIE DIRGLIOSIOS ŽARNOS SINDROMO SIMPTOMAI?
Žmonės, turintys DŽS gali jausti šiuos simptomus:
- Viduriavimas (dažnai apibūdinamas kaip intensyvaus viduriavimo epizodai);
- Vidurių užkietėjimas;
- Vidurių užkietėjimą keičiantis viduriavimas;
- Pilvo skausmai ir spazmai. Įprastai apatinėje pilvo dalyje. Sustiprėja po valgio ir susilpnėja po išsituštinimo;
- Daug dujų ir pilvo pūtimas;
- Kietesnės arba minkštesnės išmatos nei įprastai.
Stresas visus simptomus gali dar labiau pabloginti.
Kai kurie žmonės taip pat susiduria su šlapimo takų simptomais arba seksualinėmis problemomis.
Yra keturios būklės rūšys. DŽS su vidurių užkietėjimu, DŽS su viduriavimu. Kai kuriems žmonėms viduriavimą keičia užkietėjimas. Tai vadinama mišriu DŽS. Dar kiti žmonės nepriskiriami nei vienai iš šių kategorijų, nes jų simptomai lengvesni. Tai vadinama lengvu DŽS.
KOKIOS DIRGLIOSIOS ŽARNOS SINDROMO PRIEŽASTYS?
Nors yra keletas žinomų priežasčių, kurios gali iššaukti DŽS simptomus, specialistai tiksliai nežino kas sukelia šią būklę.
Tyrimai rodo, kad žarnynas tampa per daug jautrus ir pernelyg reaguoja į lengvą stimuliavimą. Vietoj lėtų, ritmiškų judesių, žarnyno raumenys spazmuoja. Tai gali sukelti viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.
Kai kurie mano, kad DŽS įvyksta, kai žarnyno raumenys nesusispaudžia tinkamai ir tai paveikia išmatų judėjimą. Tačiau kol kas tyrimai to nepatvirtina.
Kita teorija sako, kad tai gali būti susiję su organizmo gaminamomis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip serotoninas ir gastrinas, kurios kontroliuoja nervų signalus tarp smegenų ir virškinamojo trakto.
Kiti tyrėjai tiria ar tam tikros bakterijos gali sukelti šią žarnyno būklę.
Kadangi DŽS moterims įvyksta gerokai dažniau nei vyrams, kai kurie mano, kad tam įtaką gali daryti hormonai. Iki šiol tyrimai to neįrodė.
KAIP DIAGNOZUOJAMAS DIRGLIOSIOS ŽARNOS SINDROMAS?
Nėra konkrečių tyrimų, kurie galėtų diagnozuoti DŽS. Jūsų gydytojas apžiūros metu sulygins ar simptomai atitinka DŽS apibrėžimą. Jis taip pat gali atlikti testus, kad būtų atmestos tokios versijos kaip:
- Maisto alergijos ar netoleravimas. Pvz., laktozės netoleravimas ir blogi mitybos įpročiai;
- Medikamentų vartojimas. Pvz., nuo aukšto kraujo spaudimo, geležis ir kai kurie antacidai;
- Infekcijos;
- Virškinimo fermentų trūkumas. Kai kasa neišskiria pakankamai fermentų, kad būtų tinkamai suvirškintas maistas;
- Uždegiminės žarnyno ligos. Pvz., opinis kolitas arba Krono liga.
Gydytojas taip pat gali atlikti šiuos testus, kad suprastų ar turite DŽS:
- Lanksčią sigmoidoskopiją arba kolonskopiją, kad būtų galima pastebėti užsikimšimo ar uždegimo žarnyne požymius;
- Viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopiją;
- Rentgeną;
- Kraujo tyrimą dėl anemijos (per mažai raudonųjų kraujo kūnelių), skydliaukės problemų ir infekcijos požymių;
- Išmatų tyrimą dėl kraujo ar infekcijų;
- Tyrimus dėl laktozės netoleravimo, alergijos glitimui ar celiakijos;
- Testus, siekiant išsiaiškinti ar neturite problemų su žarnyno raumenimis.
KAIP GYDOMAS DIRGLIOSIOS ŽARNOS SINDROMAS?
Beveik visi žmonės su DŽS gali gauti pagalbą, tačiau nėra vienintelio gydymo kuris veiktų visiems. Jūs ir jūsų gydytojas turite dirbti kartu, kad surastumėte jums tinkamą gydymo būdą ir suvaldytumėte simptomus.
Daug dalykų gali iššaukti DŽS simptomus, įskaitant tam tikrus maisto produktus, vaistus, emocinį stresą. Turite stebėti save ir išsiaiškinti kas iššaukia simptomus jūsų atveju. Jums gali tekti keisti gyvenimo būdą ir vartoti vaistus.
MITYBA IR GYVENIMO BŪDO POKYČIAI
Įprastai atlikus keletą esminių mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių DŽS su laiku turi pagerėti. Pateikiame keletą patarimų kaip sumažinti simptomus:
- Venkite kofeino (kavoje, arbatoje ir pan.);
- Valgykite daugiau skaidulų: vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir riešutų;
- Gerkite mažiausiai 3-4 stiklines vandens per dieną;
- Nerūkykite;
- Išmokite atsipalaiduoti. Daugiau mankštinkitės arba mažinkite kasdienį stresą;
- Valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vietoje to, kad valgytumėte dideles porcijas;
- Užsirašykite kokį maistą valgote, kad galėtumėte išsiaiškinti, kurie maisto produktai sukelia DŽS simptomus.
Dažnai šie produktai iššaukia simptomus: raudonieji pipirai, žalieji svogūnai, raudonas vynas, kviečiai, karvės pienas. Jei esate susirūpinę kaip gauti pakankamą kiekį kalcio, galite jo gauti iš kitų maisto produktų, įskaitant brokolius, špinatus, sardines, lašišas su kaulais, kalciu praturtintas apelsinų sultis ar kalcio papildus.