Naujų tyrimų duomenimis, žmonėms, kurie valgo daugiau itin perdirbtų maisto produktų, ypač dirbtinių saldiklių ir dirbtinai saldintų gėrimų, gali kilti didesnė depresijos rizika.
Tyrimas publikuojamas žurnale „JAMA Network Open“.
Ypač apdoroti maisto produktai – tai daug energijos suteikiantys ir paruošti vartoti maisto produktai, įskaitant apdorotą pusryčių mėsą, supakuotus užkandžius, ledus ir dirbtinai saldintus gėrimus. Dirbtiniams saldikliams, taip pat priskiriamiems itin perdirbtiems maisto produktams, priklauso tokie produktai kaip aspartamas, sukralozė ir sacharinas.
„Nustatėme, kad vartojant didelį kiekį itin apdoroto maisto, rizika susirgti depresija gali padidėti iki 50 %“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Masačusetso ligoninės Bostone gastroenterologas Raaj Mehta.
Pasak jo, šis tyrimas dar labiau sustiprina susirūpinimą dėl tokių maisto produktų.
Jo teigimu, tai tik dar vienas įrodymas, kad šie maisto produktai kenkia ne tik mūsų fizinei sveikatai, bet ir mūsų organizmui.
„Priežastis, kodėl tai yra taip svarbu, yra ta, kad žmonės ne visada žino apie mitybos, dietos ir psichikos sveikatos ryšį, todėl manau, kad tai gali paskatinti gydytojus pradėti kalbėti apie tai, kad tai, ką jūs valgote, iš tikrųjų turi įtakos tam, kaip jūs jaučiatės“, – sakė Mehta.
Jis teigė, kad kadangi tai yra stebėjimo tyrimas, t. y. kai viena žmonių grupė stebima ir tiriama ilgesnį laiką ir nėra kontrolinių ir gydomųjų grupių, jie negali teigti, kad labai apdorotas maistas sukelia depresiją. Vis dėlto jis mano, kad duomenys yra svarūs.
„Atlikdami analizę galėjome atsižvelgti į daugelį vadinamųjų klaidinančių kintamųjų, kurie leidžia daryti prielaidą, kad valgant daugiau itin apdoroto maisto tikrai gali padidėti depresijos rizika.“
„Kartais koreguojant šiuos kintamuosius pastebima, kad modeliai arba rezultatai susilpnėja. O mes to tikrai nepastebėjome“, – vėliau sakė jis.
Mehta teigė, kad norėjo atlikti tyrimą, norėdamas ištirti „žarnyno ir smegenų ašį“, kurią jis apibūdino kaip „dvikryptį greitkelį tarp žarnyno ir smegenų“.
„Peržiūrėjome literatūrą ir pamatėme, kad yra duomenų, jog mityba turi įtakos depresijos rizikai, tačiau galiausiai nežinojome, kokie konkretūs maisto produktai tai lemia.“
Pasak Mehtos, itin apdorotas maistas siejamas su įvairiais sveikatos sutrikimais – nuo širdies ir kraujagyslių ligų iki demencijos ir vėžio, tačiau iš tiesų nebuvo daug duomenų apie depresijos riziką.
Mokslininkai atliko analizę naudodamiesi 2003-2017 m. vykdytu „Nurses’ Health Study II“ tyrimu, kuriame dalyvavo 31 712 vidutinio amžiaus moterų, tyrimo pradžioje nesirgusių depresija. Jie kas 4 metus stebėjo pacientų mitybą, naudodami apklausas apie maistą.
Vėliau analizuodami jie sugrupavo itin apdorotą maistą į pogrupius, pavyzdžiui, itin apdorotus grūdinius maisto produktus, paruoštus valgyti patiekalus, apdorotus pieno produktus, saldžius užkandžius, gėrimus ir dirbtinius saldiklius ir kt.
Jie atsižvelgė į kitus galimus depresijos rizikos veiksnius, įskaitant rūkymą, fizinio aktyvumo lygį, kūno masės indeksą (KMI), alkoholio vartojimą, bendrą suvartojamos energijos kiekį, kitas ligas, kuriomis sirgo tyrime dalyvavę asmenys, ir kt. Autoriai vertino kas 4 metus atnaujinamų ultragreito maisto vartojimo pokyčių ir depresijos rodiklių ryšį.
Tyrėjai nustatė, kad moterų, kurios valgė daug itin apdoroto maisto, KMI taip pat buvo didesnis; jos dažniau rūkė; dažniau sirgo diabetu ir hipertenzija; jos rečiau reguliariai mankštinosi.
Per 15 metų laikotarpį, taikant griežtą depresijos apibrėžtį, nustatyti 2122 depresijos atvejai, o taikant platesnę apibrėžtį – 4840.
Tuomet autoriai nagrinėjo ryšį tarp konkrečių itin perdirbto maisto kategorijų ir depresijos rizikos. Rezultatai parodė, kad tik dirbtinai saldinti gėrimai ir dirbtiniai saldikliai buvo susiję su didesne depresijos rizika.
„Nustatę, kad šie itin apdoroti maisto produktai yra susiję su depresija, uždavėme klausimą: Kas iš šios didelės maisto produktų grupės galėtų paaiškinti mūsų rezultatus?“ sakė Mehta.
Jis ir jo komanda ištyrė įvairių rūšių maisto produktus dėl depresijos rizikos. „Ir tuomet nustatėme, kad dirbtinai saldinti gėrimai ir kiti saldikliai buvo susiję su depresija, bet ne kitos grupės“, – sakė jis.
Autoriai rašo, kad nežinoma, kaip šis ryšys tarp dirbtinių saldiklių ir dirbtinai saldintų gėrimų gali atsirasti, tačiau naujausi eksperimentiniai duomenys rodo, kad dirbtiniai saldikliai smegenyse sukuria specifines transmisijas, o tai gali būti vienas iš paaiškinimų, rašo autoriai.
„Buvo gauta tikrai įdomių duomenų apie peles, kurie rodo, kad davus dirbtinių saldiklių ir įprasto cukraus… smegenyse atsiranda visiškai skirtingi neurotransmisijos signalai“, – sakė Mehta.
„Žvelgiant į bendrą itin apdorotų maisto produktų kategoriją, atrodo, kad poveikio stiprumas yra didesnis nei dirbtinių saldiklių ar dirbtinai saldintų gėrimų, todėl tikėtinas scenarijus, kad tai iš tikrųjų yra visų jų suma kartu.“
Tyrėjai taip pat nustatė, kad tų asmenų, kurie ribojo kasdien suvartojamų itin apdorotų maisto produktų kiekį labiau nei trys porcijos per dieną, bendra rizika buvo mažesnė.
POVEIKIS ATEITYJE
Tyrimo rezultatai galėtų padėti gydytojams sudaryti daugiau galimybių kalbėtis su pacientais apie sveiką mitybą ir patarti jiems apriboti itin perdirbtus maisto produktus, sakė kitas tyrimo autorius, Harvardo medicinos mokyklos medicinos profesorius, Masačusetso bendrosios ligoninės gastroenterologas Andrew Chanas.
Tyrimas taip pat gali suteikti galimybę pacientams, turintiems nuotaikos sutrikimų, apsvarstyti mitybos pokyčius kaip „dar vieną būdą, kaip jie gali pažvelgti į savo ligą“, sakė jis.
Pasaulio sveikatos organizacija taip pat pataria vengti dirbtinių saldiklių.
„Manau, kad jausčiausi gana patogiai patardamas pacientui stengtis vengti itin perdirbtų maisto produktų, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie susiję su daugeliu kitų sveikatos sutrikimų“, – sakė Mehta.