Ankstesniuose tyrimuose buvo teigiama, kad vartojant daug itin perdirbtų maisto produktų gali būti pakenkta sveikatai. Du nauji tyrimai patvirtina šias išvadas ir pateikia daugiau įrodymų apie su tuo susijusią širdies ir kraujagyslių ligų ir mirtingumo dėl bet kokių kitų ligų riziką.
Daugybė tyrimų rodo, kad didelis itin perdirbtų maisto produktų vartojimas susijęs su padidėjusia lėtinių ligų rizika.
Vėžys, 2 tipo diabetas, celiakija ir išsėtinė sklerozė – tai tik keletas su perdirbto maisto vartojimu susijusių ligų.
Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad perdirbtos mėsos vartojimas gali padidinti ankstyvos mirties riziką.
Dabar du tyrimai, paskelbti žurnale BMJ, sustiprino teiginį, kad perdirbtas maistas gali būti žalingas sveikatai.
Viename tyrime daugiausia dėmesio skirta nepageidaujamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, o kitame – mirtingumo dėl visų priežasčių rizikai.
PERDIRBTO MAISTO KELIAMA RIZIKA ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMAI
Pirmojo tyrimo pagrindinis autorius – Bernard’as Srour’as iš Prancūzijos Sorbonos Paryžiaus Sičio universiteto Epidemiologijos ir statistikos tyrimų centro.
Srour su kolegomis tyrė itin perdirbto maisto vartojimo ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos sąsajas.
Mokslininkai nagrinėjo 105 159 suaugusiųjų, dalyvavusių NutriNet-Santé tyrime, kuris yra vienas didžiausių pasaulyje mitybos ir sveikatos tyrimų, duomenis.
Tyrimo dalyviai buvo vidutiniškai 43 metų amžiaus ir daugiausia moterys (79 %). Jie užpildė šešis klausimynus, kuriuose buvo tiriami jų mitybos įpročiai 24 valandų laikotarpiu, pasirenkant maisto produktus iš 3300 prekių sąrašo.
Komanda maisto produktus suskirstė pagal jų „perdirbimo laipsnį“. Srour su kolegomis itin perdirbtus maisto produktus apibrėžia kaip tuos, kuriuose yra daug sudedamųjų dalių, kurias gamintojai naudoja tik pramoniniais tikslais, bet kuriuos vartotojai laiko „saugiais, patogiais ir labai skaniais“.
Tyrimo autoriai aiškina, kad itin perdirbtuose maisto produktuose „dažnai būna daugiau bendrojo riebalų kiekio, sočiųjų riebalų, pridėtinio cukraus, energinės vertės ir druskos, taip pat mažiau skaidulinių medžiagų ir vitaminų“.
Kepiniai, užkandžiai, saldūs gaivieji gėrimai, paruošti patiekalai su maisto priedais ir dehidratuotų daržovių sriubos – tai tik keletas itin perdirbtų maisto produktų pavyzdžių.
Tyrimo metu Srour ir komanda kliniškai stebėjo dalyvius dešimtmetį, nuo 2009 m. iki 2018 m.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kaskart 10% padidėjus itin perdirbtų maisto produktų kiekiui, didėjo rizika:
- Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėjo 12%
- Koronarinės širdies ligos rizika padidėjo – 13 %
- Smegenų kraujagyslių ligos rizika padidėjo 11 %
Ir priešingai, tiems, kurie vartojo minimaliai perdirbtą arba neperdirbtą maistą, rizika susirgti šiomis širdies ir kraujagyslių ligomis buvo mažesnė.
Mokslininkai apskaičiavo santykinę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, t. y. jie palygino daugiau perdirbto maisto produktų vartojusių asmenų širdies ir kraujagyslių ligų riziką su mažiau perdirbto maisto vartojusių asmenų širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Šias sąsajas gali lemti įvairūs perdirbimo veiksniai, pavyzdžiui, galutinio produkto maistinė sudėtis, priedai, kontaktinės medžiagos ir įvairūs teršalai“, – teigia jie ir priduria, kad būtina atlikti daugiau tyrimų.
ITIN PERDIRBTAS MAISTAS GALI PADIDINTI MIRTIES RIZIKĄ
Antrajam tyrimui vadovavo Navaros universiteto Pamplonoje (Ispanija) Prevencinės medicinos ir visuomenės sveikatos katedros darbuotoja Anaïs Rico-Campà.
Rico-Campà su kolegomis siekė ištirti itin perdirbtų maisto produktų vartojimo ir mirtingumo nuo bet kokios priežasties rizikos sąsajas.
Iš viso jie ištyrė 19 899 suaugusiuosius, iš kurių 12 113 buvo moterys. Dalyviai buvo vidutiniškai 38 metų amžiaus, jie buvo užsiregistravę Seguimiento Universidad de Navarra tyrime.
Atlikdami šį tyrimą dalyviai užpildė 136 punktų maisto klausimyną. Mokslininkai juos stebėjo 10 metų ir sugrupavo jų valgytus maisto produktus pagal tai, kiek jie buvo perdirbti.
Tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, kurie kasdien suvalgydavo daugiau nei keturias itin perdirbto maisto porcijas, turėjo 62 % didesnę tikimybę mirti nuo bet kokios priežasties, palyginti su tais, kurie suvalgydavo dvi ar mažiau porcijų.
Santykinė priešlaikinio mirtingumo rizika didėjo 18 % su kiekviena papildoma itin perdirbto maisto porcija.
—
Nors tyrimai yra tik stebėjimo pobūdžio, mokslininkai ragina visuomenės sveikatos priežiūros specialistus imtis priemonių, skatinančių neperdirbtų maisto produktų vartojimą.