Aukštas kraujo spaudimas (techniškai žinomas kaip hipertenzija) yra būklė, kuri paveikia daugybę žmonių, ypatingai vyresnių.
Kraujospūdis iš esmės yra kraujo spaudimo jėgos į arterijų sieneles matavimas. Tuo pačiu būdu kaip ir slėgis žarnoje padidėja ar sumažėja, kai čiaupas įjungiamas arba išjungiamas – spaudimas arterijose padidėja širdies dūžio metu ir sumažėja ramybės metu prieš kitą dūžį.
Įprastai normalus kraujo spaudimas laikomas 120/80. Tačiau, jei arterijos kemšasi ar kraujas tampa per tirštas – spaudimas padidėja ir gali tapti per aukštas. Tai padidina širdies darbo krūvį ir gali padaryti rimtą žalą arterijoms.
Laikui bėgant, nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis padidina širdies ligų, insulto ir inkstų ligų riziką. Tiesą sakant, šiandieninėje visuomenėje ši tendencija tokia paplitusi, kad tikimybė numirti nuo širdies ar arterijų ligų siekia 50%. Tačiau, labai svarbu tai, kad daugeliu atvejų galima išvengti aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų.
AUKŠTO KRAUJO SPAUDIMO PRIEŽASTYS
Jei norime palaikyti širdies sveikatą ir išvengti aukšto kraujo spaudimo ir širdies ligų, turime žinoti kas sukelia šias būkles.
Deja, daugeliu atvejų tiksli pagrindinė hipertenziją sukelianti priežastis nėra žinoma. Tačiau yra tam tikri gyvenimo būdo veiksniai, kurie gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio vystymosi.
NATRIO VARTOJIMAS
Mums visiems reikia šiek tiek natrio, nes jis padeda išlaikyti tinkamą skysčių koncentraciją organizme. Tačiau, per didelis natrio kiekis užlaiko skysčius organizme ir tai gali įtakoti kraujo spaudimo padidėjimą. Tai savo ruožtu gali labiau apkrauti širdį. Siekiant sumažinti ligų riziką rekomenduojama suvalgyti ne daugiau 6 g (2.4 g natrio) druskos per dieną.
STRESAS
Dauguma žino, kad stresas gali padidinti kraujospūdį, tačiau nėra įrodymų, kad jis sukelia aukštą kraujo spaudimą nuolatinei būklei. Tačiau, stresas gali paveikti kitus rizikos faktorius ir turėti netiesioginį ryšį. Pvz., didelis streso lygis neretai lemia nesveikų įpročių įgijimą, tokių kaip rūkymas, per didelis alkoholio suvartojimas – o visa tai gali turėti įtakos padidėjusiam kraujo spaudimui.
PERNELYG DIDELIS SVORIS IR NUTUKIMAS
Daugelis žmonių žino apie ryšį tarp antsvorio ir padidėjusios hipertenzijos bei širdies ligų rizikos. Taip yra todėl, kad pernelyg didelis svoris apkrauna širdį ir todėl, kad mityba, kurios sudėtyje yra daug nesveikų produktų (sočiųjų riebalų, cukraus) kemša arterijas.
ALKOHOLIO VARTOJIMAS
Pasak tarptautinių tyrimų – didesnis nei rekomenduojamas saugus alkoholio suvartojimas gali turėti neigiamą įtaką širdžiai ir bendrai sveikatai. Tai gali sukelti nenormalius širdies ritmus, aukštą kraujospūdį, širdies raumens pažeidimus ir kitas ligas, tokias kaip insultas ir kepenų sutrikimai. Be to alkoholyje yra daug kalorijų, todėl tai gali įtakoti svorio padidėjimą, kuris kaip minėjome aukščiau – siejamas su aukštu kraujo spaudimu.
AUKŠTO KRAUJOSPŪDŽIO SIMPTOMAI
Aukštas kraujo spaudimas kartais vadinamas tyliu žudiku, nes gali neturėti jokių akivaizdžių simptomų daugelį metų. Tiesą sakant, 1 iš 5 žmonių turinčių šią būklę, apie ją net nežino. Organizmo viduje aukštas kraujo spaudimas gali tyliai daryti žalą širdžiai, plaučiams, kraujagyslėms, smegenims ir inkstams, jei nebus gydomas.
Vienintelis būdas sužinoti ar jūsų kraujo spaudimas per aukštas – jį pamatuoti. Tačiau, kai kuriais retais atvejais padidėjusio kraujospūdžio simptomai gali būti: nuolatinis galvos skausmas, neryškus regėjimas, kraujavimas iš nosies ir dusulys.
RIZIKOS GRUPĖS
Iki 45 metų vyrai dažniau turi didesnį kraujo spaudimą nei moterys. Su amžiumi kraujo spaudimas vis labiau plinta ir tarp vyrų ir tarp moterų. Jūs susiduriate su didesne rizika jei artimas šeimos narys turi aukštą kraujospūdį arba jei sergate cukriniu diabetu – vidutiniškai apie 60% diabetu sergančių žmonių yra padidėjęs kraujo spaudimas.
ŠIRDŽIAI NAUDINGA MITYBA
Prevencija yra geriau nei gydymas ir jūs galite palaikyti sveiką kraujo spaudimo lygį daugeliu praktinių būdų. Pvz., gerai subalansuota mityba ir reguliaria mankšta.
Siekdami sustabdyti hipertenziją valgykite kuo daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, žuvies, paukštienos, riešutų, ir kuo mažiau raudonos mėsos, sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos.
Riebios žuvys (gausios esminių riebiųjų rūgščių), tokios kaip skumbrės, lašišos, silkės ir tunai yra geri širdžiai naudingi baltymų šaltiniai. Taip pat reikėtų valgyti daugiau sėklų, kuriose yra vitamino E (antioksidantas), esminių riebalų ir mineralų. Arterijas supa raumenų sluoksnis, o natrio perteklius arba kalcio, magnio ar kalio trūkumas gali padidinti raumenų spaudimą.
Reguliari mankšta taip pat gali padėti sumažinti kraujo spaudimą. Per savaitę reikėtų siekti mankštintis bent 150 minučių. Tai gali būti vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar kiti aerobiniai pratimai. Raumenų stiprinimo pratimus rekomenduojama atlikti ne mažiau kaip du kartus per savaitę, kurių metu turėtų dirbti visos raumenų grupės.
Atsižvelgiant į galimą streso vaidmenį širdies sveikatos srityje, taip pat reikėtų apsvarstyti atsipalaidavimo veiklas, tokias kaip meditacija ar joga. Tai gali padėti organizmui atsipalaiduoti ir turėti įtakos kraujo spaudimo sumažėjimui. Žinoma, visi atsipalaidavimo būdai turėtų būti derinami su mityba ir kitais gyvenimo būdo pokyčiais.