Pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Kasmet pasaulyje dėl širdies ligų komplikacijų miršta apie 17,9 mln. žmonių. Tai reiškia, kad kraujotakos sistemos ligos lemia 32 proc. visų mirčių pasaulyje.
Ankstesni tyrimai rodo, kad įvairūs veiksniai, tokie kaip kai kurie sveikatos sutrikimai, amžius, šeimos istorija, mityba ir gyvenimo būdas, daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizikai.
Australijos mokslininkai, taikydami naują analitinį metodą, atrado papildomą veiksnį, kuris gali padidinti žmogaus tikimybę susirgti ŠKL.
Pagrindinė autorė, profesorė Elina Hyppönen, Pietų Australijos universiteto Vėžio tyrimų instituto Australijos tiksliosios sveikatos centro direktorė, pristatė tyrimo rezultatus.
“Radome įrodymų, kad vitamino D trūkumas gali padidinti kraujospūdį ir širdies ir kraujagyslių ligų riziką.”
“Tačiau, – pridūrė ji, – vitamino D koncentracijos didinimas bus naudingas tik tiems, kuriems jo reikia, o tolesnė nauda, padidinus vitamino D koncentraciją daugiau, nei reikalauja mitybos normos, bus nedidelė, jei tokia ir bus.”
ĮDOMUS NAUJAS POŽIŪRIS
Naujausiame tyrime mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp 25-hidroksivitamino D, arba 25(OH)D, serumo ir rizikos susirgti ŠKL.
25(OH)D kiekis serume yra pripažintas vitamino D būklės žymuo.
Siekdami patikrinti savo hipotezę, tyrėjai taikė specialų analizės metodą, kad išanalizuotų duomenis iš UK Biobank – didelio perspektyvinio kohortinio tyrimo, kuriame dalyvavo 37-73 metų amžiaus Jungtinės Karalystės gyventojai.
Dalyviai buvo atrinkti iš 22 vertinimo centrų visoje Jungtinėje Karalystėje nuo 2006 m. kovo 13 d. iki 2009 m. spalio 1 d. Jie užpildė klausimynus, kuriuose pateikė išsamią informaciją apie sveikatą ir gyvenimo būdą, ir pateikė kraujo mėginius biomarkeriams ir genetiniams tyrimams atlikti.
Tyrimo metu tyrėjų komanda apsiribojo tik nesusijusių asmenų, kurie, remiantis savianalize ir genetiniu profiliavimu, buvo identifikuoti kaip baltieji britai, duomenų analize. Be to, komanda atmetė dalyvius, kurių savarankiškai pateikta ir genetinė lyties informacija nesutapo.
Po filtravimo tyrėjų grupė atliko genetinius tyrimus tarp asmenų, turinčių išsamią informaciją apie 25(OH)D koncentraciją. Patikimumo tikslais jie taip pat rinko kintamuosius, įskaitant amžių, lytį ir mėginio paėmimo laiką, kurie gali turėti įtakos 25(OH)D serumo matavimams.
Mokslininkai šią informaciją surinko iš 295 788 dalyvių.
KĄ RODO REZULTATAI?
Tyrėjai palygino rezultatus su kontrolinės grupės, kuriai nebuvo diagnozuota širdies ir kraujagyslių ligų, rezultatais. Tyrėjų grupė taip pat atliko antrinę analizę, siekdama ištirti 25(OH)D koncentracijos lygio ryšį su kraujospūdžiu.
Tyrėjai teigia, kad vidutinis 25(OH)D koncentracijos lygis tarp 267 980 galiausiai apklaustų dalyvių buvo 50 nanomolių litre (nmol/l).
Jie taip pat pažymi, kad:
- 11,4 % (32 868) dalyvių koncentracija buvo mažesnė nei 25 nmol/l
- 41,3 % (119 243) dalyvių koncentracija buvo nuo 25 iki 49,9 nmol/l
- 35,3 % (101 848) dalyvių koncentracija buvo nuo 50 iki 74,9 nmol/l
- 10,5 % (30 314) dalyvių koncentracija buvo nuo 75 iki 99,9 nmol/l
- 1,4 % (4 110) dalyvių koncentracija buvo nuo 100 iki 124,9 nmol/l
- Mažiau nei 0,1 % dalyvių 25(OH)D koncentracija viršijo 125 nmol/l
Tolimesnė analizė atskleidė, kad asmenų, kurių 25(OH)D koncentracija serume buvo 25 nmol/l, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis buvo 11 proc. didesnė nei tų, kurių koncentracija buvo 50 nmol/l.
Tačiau paaiškėjo, kad esant didesnėms koncentracijos vertėms, tikimybė susirgti ŠKL mažėja. Pavyzdžiui, dalyvių, kurių koncentracija buvo 75 nmol/l, tikimybė susirgti ŠKL buvo 2 % mažesnė, palyginti su dalyviais, kurių koncentracija buvo 50 nmol/l.
Mokslininkai šį reiškinį vadina netiesiniu ryšiu, kai vieno vieneto reikšmės pokytis ne visada atitinka kito vieneto reikšmės pastovų pokytį.
Panašius netiesinius ryšius tyrėjai pastebėjo ir 25(OH)D koncentracijos bei tyrimo dalyvių kraujospūdžio lygio sąsajose. Esant 25 nmol/l, kraujospūdžio reikšmės pastebimai padidėjo, palyginti su 50 nmol/l.
Gauti duomenys leido mokslininkams padaryti išvadą, kad vitamino D trūkumas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
KĄ MANO EKSPERTAI?
Norėdama visapusiškai suprasti rezultatų reikšmę, MNT kreipėsi į ekspertus.
Dr. Rigvedas Tadwalkaras, sertifikuotas kardiologas iš Providence Saint John’s Health Center Santa Monikoje, Kalifornijoje, pažymėjo, kad tyrimas turi klinikinių pasekmių.
Jis pastebėjo, kad ilgą laiką buvo neaišku, ar reikia tikrinti vitamino D kiekį vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir ką daryti su informacija gavus rezultatus,
“Tačiau dabar šis tyrimas patvirtina, kad verta tikrinti vitamino D kiekį, siekiant įvertinti širdies ir kraujagyslių riziką ir, be to, papildyti vitamino D atsargas tiems, kuriems jo labiausiai trūksta.”
STIPRYBĖS IR TRŪKUMAI
Autoriai aiškina, kad jų tyrimo stiprioji pusė yra naujoviškas duomenų analizės būdas. Jų žiniomis, šis tyrimas yra pirmoji genetinė analizė, atliekama taikant netiesinę sistemą, siekiant ištirti 25(OH)D ryšio su širdies ir kraujagyslių ligų rizika formą.
Be to, taikydami griežtą eksperimentinę praktiką, jie sugebėjo sumažinti šališkumą ir sumažinti atsitiktinių rezultatų skaičių.
Nepaisant privalumų, tyrimas neapsieina be trūkumų. Pirma, apsiribojus tik baltųjų britų kilmės dalyvių analize, neaišku, ar tyrimo rezultatus galima pritaikyti kitose etninėse grupėse.
Be to, JK Biobanko atsakymų dažnis yra 5 %, todėl, nepaisant didelės imties, jis neatspindi visos Jungtinės Karalystės populiacijos.
Nepaisant to, tyrimo rezultatai gali suteikti naujų galimybių gydant ir diagnozuojant ŠKL.
Dr. Tadwalkaro baigiamosiose pastabose apie tyrimą vyrauja panašus optimizmas:
“Žmonės turėtų aptarti vitamino D kiekio tikrinimą su savo gydytojais, nes skirtingi gydytojai nevienodai sprendžia, ar šis kiekis tikrinamas įprastai. Jei nustatoma, kad vitamino D lygis yra labai žemas, dabar yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad padidinus šį lygį sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, įskaitant koronarinės arterijos ligos ir insulto riziką.”