Druska turi blogą reputaciją žvelgiant iš sveikatos perspektyvos ir dažnai yra siejama su aukštu kraujospūdžiu, vandens sulaikymu, širdies ligomis ir netgi insultu. Tačiau ar iš tikrųjų yra taip blogai kaip atrodo?
NATRIS
Natris yra svarbi mineralinė sudedamoji ir makro-mineralas, kuris reikalingas gana dideliais kiekiais kiekvieną dieną, kad patenkintų visus organizmo poreikius.
Kiekvieno žmogaus organizme yra apie 92g natrio. Natris:
- Reguliuoja skysčių kiekį patenkantį į audinių ląsteles;
- Palaiko tinkamą vandens koncentraciją kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose;
- Dalyvauja nervų veikloje;
- Palaiko rūgščių/šarmų pusiausvyrą.
Inkstai kontroliuoja itin svarbias natrio funkcijas ir tiesa, kad jo perteklius gali sukelti skysčių sulaikymą audiniuose ir hipertenziją (aukštą kraujospūdį). Ir atvirkščiai – hipotenziją (sumažėjusį kraujo spaudimą) sukelia druskos trūkumas, pvz., Adisono liga. Skysčių sulaikymas (edema) pasireiškia, kai natrio kiekis organizme didėja ir skysčiai sulaikydami daugiau vandens tampa mažiau koncentruoti.
KOKYBĖ AR KIEKIS
Druska yra būtina medžiaga žmogaus organizmui. Natrio trūkumas pasitaiko labai retai, nes per daug druskos dedama į maistą, be to inkstai rūpestingai kontroliuoja druskų pašalinimą iš organizmo.
Druskos šaltiniai
Natrio nedideliais kiekiais yra daugumoje natūralių maisto produktų ir todėl nėra priežasties (bent jau mitybos požiūriu) jo pridėti dar, tačiau yra keletas gerų priežasčių kodėl nereikėtų to daryti. Deja, įprastai daug papildomos druskos pridedama į apdirbtus maisto produktus taip siekiant pagerinti jų skonį.
Ne visi druskos šaltiniai turi vienodą maistinę vertę. Vienas geriausių pasirinkimų – nerafinuota druska.
Druska gaunama iš sūrių vandens telkinių, pvz., jūrų ar sūrių ežerų. Kai kurie druskos gamintojai naudoja dabartinį sūrų vandenį druskai išgauti, kiti naudoja ankstesnių epochų telkinius, kurie susidarė garuojant vandenims. Druskos telkiniai gali susiformuoti natūraliai, pvz., kai išdžiūsta sūrus ežeras, arba ją gali išgauti žmogus naudodamas šiuolaikinius gamybos procesus (pvz., sūrus vanduo įkaitinamas iki aukštos temperatūros, tai sukelia vandens garavimą ir druskos atsiskyrimą, kuri vėliau chemiškai džiovinama ir/ar balinama). Didžiosios druskos gamybos įmonės neretai džioviną druską didelėse krosnyse, aukštoje temperatūroje, dėl ko gali pasikeisti druskos cheminė struktūra. Tai savo ruožtu gali neigiamai paveikti žmogaus organizmą.
Natrio chloridas
Deja, daugiausiai natrio suvartojama natrio chlorido pavidalu – dar žinomu kaip valgomoji druska arba stalo druska. Tai iš esmės yra natrio chloridas su pridėtais priedais – agresyviomis medžiagomis su kuriomis organizmas kovoja siekdamas jas neutralizuoti.
Valgomoji druska yra rafinuota, pagaminta pramoninės gamybos būdu ir gali sukelti mineralų ir mikroelementų trūkumą. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių kodėl ji laikoma menkaverte lyginant su Himalajų ir Negyvosios jūros druskomis.
Stalo druska, kartais dar vadinama „baltuoju nuodu“, chemiškai valoma tol, kol nelieka nieko kito išskyrus natrio chloridą. Tada pridedama dirbtinių priedų dėl komercinių priežasčių. Kai kurie gamintojai netgi prideda aliuminio.
Natūrali druska
Priešingai stalo druskai – jūros druska susiformuoja natūraliu būdu, garuojant jūroms – todėl joje išsilaiko mikroelementai. Todėl, nors visose druskose yra natrio chlorido – ne visos jos yra tokios blogos.
Himalajų kristalinė druska – dar vienas geras „švarios“ ir neapdorotos druskos pavyzdys. Jos sudėtyje yra natūralių mineralų ir elementų naudingų mūsų organizmams, be to joje mažesnis natrio chlorido kiekis. Tiesą sakant, joje yra 84 iš 92 galimų mikroelementų tokiomis pačiomis proporcijomis, kurios natūraliai randamos mūsų kraujyje.
Kasama Himalajuose daugiau nei 3000 metų, rausva kristalinė druska susiformavo natūraliai per milijonus metų veikiama Žemės paviršiaus. Manoma, kad Himalajų druskos telkinių amžius gali būti apie 250 mln. metų ir dėl to joje nėra šiuolaikinių teršalų, nitratų, sunkiųjų metalų ir kitų cheminių medžiagų. Todėl tai yra viena švariausių druskų.
NEPAMIRŠKITE KALIO
Kalis – kitas makro-mineralas – veikia kartu su natriu palaikydamas vandens balansą ir reikiamus nervų ir raumenų impulsus. Kuo daugiau natrio (druskos) suvartojama – tuo daugiau organizmui reikia ir kalio. Kadangi vidutiniškai suvartojami tik 4g kalio per parą – jo trūkumas pasitaiko dažnai.
Panašaus kiekio abiejų medžiagų suvartojimas teigiamą veikia sveikatą. Vaisiai (ypatingai bananai), daržovės, nesmulkinti grūdai – gausūs kalio šaltiniai.