Įrodyta, kad kalorijų ribojimas (technika, kuria žymiai sumažinamas suvartojamų kalorijų kiekis, tačiau tuo pačiu užtikrinamas optimalus maistinių medžiagų kiekis) – prailgina beveik kiekvienos gyvūnų rūšies, su kuria ši technika buvo išbandyta, gyvenimą. Tačiau kaip yra su žmonėmis?
ISTORINIS TYRIMAS
Ankstyviausias žinomas įrašas apie sėkmingą kalorijų ribojimą buvo dokumentuotas 1467 metais gimusio Venecijos didiko Luigi Cornaro. Būdamas 35 metų amžiaus ir susidūręs su sveikatos problemomis dėl per gausaus maisto ir gėrimų vartojimo, jis paklausė gydytojų patarimų ir apribojo savo racioną iki 340 g maisto ir 414 ml vyno per dieną.
„Būdamas devyniasdešimt penkerių metų ir vis dar būdamas sveikas, nuoširdus ir linksmas – niekada nesiliauju dėkoti Dieviškajai Didenybei už tokią didelę palaimą, atsižvelgiant į įprastą senų žmonių būklę“, – rašė Cornaro savo ketvirtajame diskurse. „Vargu ar jie kada sulaukia septyniasdešimties neprarasdami sveikatos ir dvasios, be augančio liūdesio ir irzlumo… …be to, kai prisimenu, koks silpnas ir ligotas buvau tarp trisdešimties ir keturiasdešimties; kai prisimenu šiuos dalykus, esu be galo dėkingas ir nors žinau, kad ilgai negyvensiu – mirtis man nekelia nerimo; be to, tvirtai tikiu, kad sulauksiu šimto metų amžiaus“. Vienais duomenimis Luigi Cornaro mirė būdamas 98 metų, kitais – 102 metų amžiaus.
DEVINTOJO DEŠIMTMEČIO TYRIMAI
Persikeliame į 1991 metus. Tyrimo vieta – savarankiška ir uždara ekologinė sistema „Biosfera 2“. Tyrime dalyvavo keturi vyrai ir keturios moterys. Dėl maisto auginimo iššūkių jiems teko riboti suvartojamų kalorijų kiekį.
Per pirmus šešis mėnesius jie suvartojo vidutiniškai po 1784 kalorijas per dieną, o per likusį dvejų metų eksperimento laiką kalorijų kiekį padidino iki 2000 per dieną. Per eksperimento laikotarpį vyrų kūno masės indeksas sumažėjo 19%, o moterų – 13%.
Tyrimo metu dalyvių kraujas ir šlapimas buvo analizuojami kas aštuonias savaites. Lyginant su duomenimis, kurie buvo gauti prieš eksperimentą, nustatyta keletas reikšmingų pokyčių. Pavyzdžiui, gliukozės kiekis kraujyje vidutiniškai sumažėjo 21%, insulino – 42%, o cholesterolio – 30%. Be to, sistolinis kraujospūdis sumažėjo 25%, o diastolinis – 22%. „Darome išvadą, kad sveikiems ir nenutukusiems žmonėms vartojantiems mažai kalorijų, bet pakankamai maistinių medžiagų – pasireiškia fiziologiniai, hematologiniai, hormoniniai ir biocheminiai pokyčiai, panašūs į tuos, kurie gaunami atliekant eksperimentus su gyvūnais“, – apibendrindamas išvadas pranešė Dr. Walford ir kolegos. „Kalbant apie tokios dietos besilaikiusių žmonių sveikatą mes pastebėjome, kad nepaisant selektyvaus kalorijų apribojimo ir ryškaus svorio netekimo, visi eksperimente dalyvavę asmenys išliko puikios sveikatos ir visus dvejus metus palaikė aukštą fizinės ir psichinės veiklos lygį“.
Nors „Biosferos 2“ tyrimo išvados parodė teigiamą kalorijų ribojimo poveikį žmonėms, dvejus metus trukęs tyrimas yra per trumpas, kad patvirtinti ilgalaikį poveikį gyvenimo trukmei.
Norint patvirtinti ilgalaikius rezultatus idealiu atveju reikėtų sukurti tyrimą, kuriame kalorijų ribojimo būtų laikomasi visą gyvenimą. Tai būtų didelis iššūkis. Tyrimą atliekantys tyrėjai turėtų būti pakeisti naujais, kai išeitų į pensiją arba mirtų. Be to, būtų sudėtinga rasti žmonių, norinčių visą gyvenimą riboti kalorijas.
DIDESNI IR ILGALAIKIAI KLINIKINIAI TYRIMAI
Tačiau, pasirodo, kad tokia grupė jau yra. „CR Society International“, kurią 1994 metais įkūrė Roy Walford, Lisa Walford ir Brian Delaney, sudaro keli tūkstančiai vyrų ir moterų, kurie taiko kalorijų ribojimą tikėdamiesi sulėtinti senėjimą.
2004 metais Nacionalinės mokslų akademijos leidinyje gerontologas Luigi Fontana ir jo kolegos paskelbė tyrimą, kuriame užfiksuotos aštuoniolikos „CR Society“ draugijos narių, kurie šešerius metus praktikavo kalorijų ribojimą, išvados. Lyginant su kontroline grupe, be liesesnės kūno masės, tiriamiesiems taip pat buvo nustatytas mažesnis kraujospūdis, bendrasis cholesterolis, trigliceridai, gliukozė ir insulinas bei kiti rodikliai.
„Sukaupti stebimų ir atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad kalorijų ribojimas žmonėms sukelia tam tikras metabolines ir molekulines adaptacijas, kurios, kaip įrodyta, pagerina sveikatą ir sulėtina molekulių pažeidimus“, – rašo Dr. Fontana ir kolegos 2017 metų straipsnyje pavadinimu „Kalorijų apribojimas žmonėms: Atnaujinimas.“
PABAIGAI
Nepaisant iššūkių, su kuriais susiduriama siekiant įvertinti kalorijų apribojimo naudą žmonėms, pastaraisiais dešimtmečiais tyrėjai tęsė bandymus. Tikėtina, kad ateityje atlikus išsamesnius tyrimus gali paaiškėti, kad praktikuojantieji kalorijų apribojimą, iš tikrųjų yra biologiškai, jei ne chronologiškai, jaunesni nei tie, kurie suvartoja daug daugiau maisto ir kalorijų.