“Neigiamo kaloringumo” maisto produktų (maisto produktų, kurie turi mažiau kalorijų, nei organizmas jų sunaudoja virškinimui) greičiausiai nėra. Tačiau maisto produktai, kurie paprastai laikomi “neigiamo kaloringumo”, dažnai turi mažai kalorijų, daug skaidulų ir vandens, todėl jų reguliarus vartojimas gali padėti numesti svorio.
Kai valgome, tik dalį suvartotų kalorijų organizmas gali “sudeginti” energijai gauti arba sukaupti vėlesniam naudojimui. Taip yra todėl, kad dalis šių kalorijų prarandama pakeliui. Pavyzdžiui, tarkime, suvalgote maistą, kuriame yra 100 kalorijų (angliavandenių, riebalų ir baltymų). Absorbcijos metu žarnyne 80 kalorijų patenka į organizmą, o 20 pasišalina (tai gali įvykti dėl skaidulų arba iš dalies nesuvirškinto maisto išsiskyrimo). Be to, šių kalorijų virškinimo, įsisavinimo ir metabolizavimo procesui organizmas taip pat sunaudoja energijos (tai vadinama maisto terminiu poveikiu, kuris priklauso nuo makroelementų sudėties), taigi, tarkime, visam šiam procesui organizmas sunaudoja 10 kalorijų. Vadinasi, organizmui lieka panaudoti 70 kalorijų grynojo kaloringumo.
Tačiau ar yra maisto produktų, kurie suteikia mažiau kalorijų, nei reikia joms suvirškinti?
Neigiamo kaloringumo maisto produktų hipotezė teigia, kad tam tikriems maisto produktams apdoroti organizmui reikia daugiau energijos, nei jos suteikia pats maistas. Teoriškai galutinis rezultatas būtų maistas, kurį suvalgius atsiranda kalorijų deficitas, todėl jis padeda numesti svorio.
NĖRA DAUG ĮRODYMŲ APIE NEIGIAMO KALORINGUMO MAISTO PRODUKTUS
Viename nedideliame tyrime buvo tiriamas salierų, kurie dažnai vadinami neigiamo kaloringumo maisto produktais dėl mažo grynųjų kalorijų kiekio, nes 100 g jų yra tik 16 kcal. Tyrime dalyvavo penkiolika sveikų savanorių moterų (amžiaus vidurkis ≈23 m.) ir buvo matuojamas jų medžiagų apykaitos ramybės būsenoje greitis (RMR) prieš suvalgant 100 g salierų ir po jų. Iš 16 kcal, gautų iš salierų, buvo įsisavinta tik 2,24 kcal.
Taigi, nors salierai nėra neigiamo kaloringumo maistas, dėl didelio vandens ir skaidulų kiekio jie gali tapti pageidautina pagalbine priemone lieknėjant ar palaikant svorį.
Kitas tyrimas žengė dar toliau ir palygino vadinamąją neigiamo kaloringumo dietą (NKD) su tradicine mažo kaloringumo dieta (MKD). 5. Teigiama, kad NKD dietą sudaro “maisto produktai, sukuriantys neigiamą kalorijų deficitą”. 3 mėnesių trukmės tyrime dalyvavo 37 antsvorio turintys arba nutukę vyrai (amžius ~59 m.). Dietų makroelementų sudėtis buvo tokia:
- NKD: 15 % baltymų, 75 % angliavandenių, 10 % riebalų
- MKD: 15 % baltymų, 55 % angliavandenių, 30 % riebalų
Bendro paros kalorijų kiekio suvartojimo nurodymai tarp grupių buvo gerai suderinti. Pasibaigus tyrimams, reikšmingų svorio netekimo ar KMI skirtumų tarp grupių nenustatyta. Šie rezultatai leido autoriams padaryti išvadą, kad “neigiamo kaloringumo maisto (sąvoka) neturi išorinės reikšmės ar pritaikymo”.