Galite manyti, kad atsakymas akivaizdus. Be abejo, daug metų bėgiojant (daužant šaligatvius ar net minkštesnius paviršius) gali susidėvėti sąnariai, panašiai kaip susidėvi padangos, kai nuvažiuojama pakankamai kilometrų.
Osteoartritas, labiausiai paplitęs artrito tipas, dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Tiesą sakant, jis dažnai apibūdinamas kaip su amžiumi susijęs ir degeneracinis. Tai skamba kaip susidėvėjimas, tiesa?
Galbūt ne. Žinoma, lengva kaltinti bėgimą, kai reguliariai bėgiojančiam žmogui išsivysto artritas. Tačiau šis kaltinimas gali būti klaidingas. Reikėtų užduoti šiuos klausimus:
- Ar bėgimas kenkia sąnariams ir sukelia artritą?
- Ar artritas pirmiausia išsivysto ir tampa labiau pastebimas bėgiojant?
- Ar ryšys yra sudėtingesnis? Galbūt daugeliui žmonių nėra jokio ryšio tarp bėgimo ir artrito. Bet galbūt tiems, kuriems lemta susirgti artritu (pavyzdžiui, dėl genų), jis išsivysto greičiau, jei jie pradeda bėgioti.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius šiuos klausimus nagrinėjo daugybė tyrimų. Nors atsakymai vis dar nėra iki galo aiškūs, vis labiau artėjama prie jų.
KOKS RYŠYS TARP BĖGIMO IR ARTRITO?
Daugėja įrodymų, kad bėgimas nesukelia osteoartrito ar kitų sąnarių ligų.
- 2017 m. paskelbtame tyrime nustatyta, kad rekreacinių bėgikų klubo ir kelio sąnario osteoartrito atvejų buvo mažiau (3,5 %), palyginti su varžybų bėgikais (13,3 %) ir nebėgiojančiais (10,2 %).
- 2018 m. atlikto tyrimo duomenimis, tarp 675 maratonų bėgikų klubo ar kelio sąnario artrito lygis buvo dvigubai mažesnis nei tikėtasi JAV gyventojų tarpe.
- 2022 m. 24 tyrimų analizėje nenustatyta, kad magnetinio rezonanso tomografijos tyrimuose, atliktuose iškart po bėgimo, būtų reikšmingai pakenkta kelio sąnarius išklojančioms kremzlėms.
Tai tik keletas paskelbtų medicininių tyrimų šia tema. Apskritai tyrimai rodo, kad bėgimas yra mažai tikėtina artrito priežastis, o gal net apsaugo nuo jo.
KODĖL SUNKU TIRTI BĖGIMĄ IR ARTRITĄ?
Osteoartritas išsivysto per daugelį metų. Norint atlikti įtikinamus tyrimus, reikėtų ilgo laiko, galbūt dešimtmečio ar daugiau.
Neįmanoma atlikti idealaus tyrimo. Efektyviausias tyrimo tipas yra dvigubai aklas, atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas. Šių tyrimų dalyviai priskiriami gydymo grupei (galbūt vartojančiai naują vaistą) arba kontrolinei grupei (dažnai vartojančiai placebą). Dvigubai aklas reiškia, kad nei tyrėjai, nei dalyviai nežino, kurie žmonės yra gydymo grupėje, o kurie gauna placebą. Kai tiriamas bėgimas, tokio tyrimo atlikti neįmanoma.
Klaidinantys veiksniai. Šalutinis, klaidinantis veiksnys – tai veiksnys arba kintamasis, į kurį tyrime negalima atsižvelgti. Tarp bėgiojančių ir nebėgiojančių žmonių gali būti svarbių skirtumų, nesusijusių su bėgimu. Pavyzdžiui, bėgiojantys asmenys gali laikytis sveikesnės mitybos, išlaikyti sveikesnį svorį arba rūkyti mažiau nei nebėgiojantys. Gali skirtis jų sąnarių išsidėstymas, raiščių stiprumas arba genai, kurie lemia raumenų ir kaulų sistemos vystymąsi. Šie veiksniai gali turėti įtakos artrito rizikai, todėl tyrimo rezultatus sunku aiškiai interpretuoti. Tiesą sakant, jie gali paaiškinti, kodėl kai kurių tyrimų metu nustatyta, kad bėgimas apsaugo.
Bėgimo poveikis skirtingiems žmonėms gali skirtis. Pavyzdžiui, gali būti, nors ir neįrodyta, kad nutukę žmonės, kurie reguliariai bėgioja, turi didesnę artrito riziką dėl sąnariams tenkančios per didelio svorio apkrovos.
ESMINĖ MINTIS
Naujausių tyrimų tendencijos rodo, kad bėgimas nenualina sąnarių. Tai turėtų nuraminti tuos, kurie mėgsta bėgioti. O jei nemėgstate bėgioti, nieko baisaus: pasistenkite susirasti jums labiau patinkančių fizinio aktyvumo formų. Tik nepagrįskite savo sprendimo – ar pasiteisinimo – nebėgioti mintimi, kad bėgimas sugadins jūsų sąnarius.