Antibiotikai yra vienas svarbiausių šiuolaikinės medicinos atradimų, kuris išgelbėjo milijonus gyvybių nuo tada, kai beveik prieš 100 metų buvo atrastas penicilinas.
Daugelis bakterinių infekcijų sukeltų ligų, tokių kaip plaučių uždegimas, meningitas ar sepsis, sėkmingai gydomos antibiotikais. Tačiau bakterijos gali išsiugdyti atsparumą antibiotikams, todėl gydytojams sunku rasti veiksmingų gydymo būdų. Ypač problemiški yra patogenai, kurie įgyja atsparumą daugeliui vaistų ir kurių neveikia dauguma antibiotikų. Dėl to sergantiems pacientams liga smarkiai progresuoja, o neretai baigiasi mirtimi. Todėl mokslininkai visame pasaulyje ieško naujų antibiotikų. Dabar Getingeno universiteto (University of Göttingen) ir Makso Planko (Max Planck) biofizikinės chemijos instituto Getingene mokslininkai aprašė daug žadantį naują metodą, kuriame naudojami “antivitaminai” naujoms antibiotikų klasėms kurti.
Rezultatai paskelbti žurnale “Nature Chemical Biology”.
ANTIVITAMINAI
Antivitaminai – tai medžiagos, kurios slopina tikrojo vitamino biologinę funkciją. Kai kurių antivitaminų cheminė struktūra yra panaši į tikrojo vitamino, kurio veikimą jie blokuoja arba riboja, cheminę struktūrą. Atlikdami šį tyrimą, profesoriaus Kajaus Tittmanno (Kai Tittmann) komanda iš Getingeno universiteto Molekulinių biologinių mokslų centro dirbo kartu su profesoriaus Berto de Grooto (Bert de Groot) grupe iš Makso Planko biofizikinės chemijos instituto Getingene ir Teksaso A&M universiteto (JAV) profesoriumi Tadu Begliu (Tadgh Begley). Kartu jie atominiu lygmeniu tyrė natūraliai gamtoje esančio vitamino B1 antivitamino veikimo mechanizmą. Kai kurios bakterijos gali gaminti toksišką šio gyvybiškai svarbaus vitamino B1 formą, kad sunaikintų konkuruojančias bakterijas. Šis konkretus antivitaminas lyginant su natūraliu vitaminu turi tik vieną skirtingą atomą iš pažiūros nesvarbioje vietoje, todėl kilo įdomus tyrimo klausimas, kodėl vitamino veikimas vis dėlto buvo sustabdytas arba “užnuodytas”.
Tittmanno komanda naudojo didelės skiriamosios gebos baltymų kristalografiją, kad ištirtų, kaip antivitaminas slopina svarbų baltymą, priklausantį pagrindinei bakterijų medžiagų apykaitai. Mokslininkai nustatė, kad “protonų šokis”, kurį paprastai galima stebėti veikiančiuose baltymuose, beveik visiškai nutrūksta ir baltymas nebeveikia. “Vos vienas papildomas atomas antivitamine veikia kaip smėlio grūdelis sudėtingoje krumpliaračių sistemoje, užblokuodamas jos tiksliai sureguliuotą mechaniką”, – aiškina Tittmannas. Įdomu pastebėti, kad žmogaus baltymai gana gerai susidoroja su antivitaminu ir toliau veikia. Chemikas de Grootas ir jo komanda, siekdami išsiaiškinti, kodėl taip yra, naudojo kompiuterinį modeliavimą. “Žmogaus baltymai arba visai nesijungia su antivitaminu, arba jungiasi taip, kad nėra “užnuodijami”, – sako Makso Planko mokslininkas. Skirtingas antivitamino poveikis bakterijoms ir žmogaus baltymams atveria galimybę ateityje jį naudoti kaip antibiotiką ir taip sukurti naujas terapines alternatyvas.