Šiandien, pirmą kartą istorijoje, dauguma žmonių gali tikėtis išgyventi šešiasdešimt ir daugiau metų. Ilgesnis gyvenimas yra svarbi galimybė ne tik vyresnio amžiaus žmonėms ir jų šeimoms, bet ir visai visuomenei. Papildomi metai suteikia galimybę užsiimti nauja veikla, pavyzdžiui, tolesniu išsilavinimu ar seniai apleista aistra, kartu ir toliau vertingai prisidedant prie šeimos ir bendruomenės. Vis dėlto šių galimybių mastas labai priklauso nuo vieno veiksnio: sveikatos.
PASAULIO GYVENTOJAI GREITAI SENSTA
60 metų ir vyresnių gyventojų skaičius tarp 2015 m. ir 2050 m. išaugs nuo 900 milijonų iki 2 milijardų (nuo 12% iki 22% visų pasaulio gyventojų). Gyventojų senėjimas vyksta greičiau nei bet kada anksčiau. Pavyzdžiui, nors Prancūzija turėjo beveik 150 metų prisitaikyti prie vyresnių nei 60 metų gyventojų dalies pokyčio nuo 10% iki 20%, tokios vietos kaip Brazilija, Kinija ir Indija turės tik kiek daugiau nei 20 metų tai pačiai adaptacijai.
YRA NEDAUG ĮRODYMŲ, KAD ŠIANDIEN VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ SVEIKATA GERESNĖ NEI JŲ TĖVŲ
Pagyvenusių žmonių (iš išsivysčiusių šalių), kuriems reikia kito asmens pagalbos pagrindinei veiklai vykdyti, pavyzdžiui, valgyti ir apsiprausti, dalis per pastaruosius 30 metų kiek sumažėjo. Tačiau mažiau sunkių veikimo apribojimų paplitimas mažai pasikeitė.
DAŽNIAUSIOS SVEIKATOS BŪKLĖS VYRESNIAME AMŽIUJE YRA NEUŽKREČIAMOS LIGOS
Mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse gyvenantys asmenys dažniau serga įvairiomis ligomis nei turtingojo pasaulio gyventojai. Tačiau nepaisant to, kur jie gyvena, didžiausi vyresnių žmonių žudikai yra širdies ligos, insultas ir lėtinės plaučių ligos. Didžiausios negalios priežastys yra sensoriniai sutrikimai (ypač mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse), nugaros ir kaklo skausmai, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, depresiniai sutrikimai, kritimai, diabetas, demencija ir osteoartritas.
KALBANT APIE SVEIKATĄ, NĖRA „TIPIŠKO“ VYRESNIO AMŽIAUS ŽMOGAUS
Biologinis senėjimas tik nedaug susijęs su žmogaus amžiumi metais. Kai kurių aštuoniasdešimtmečių fiziniai ir protiniai gebėjimai yra panašūs į 20 metų žmonių. Kiti žmonės patiria fizinių ir protinių pajėgumų sumažėjimą daug jaunesniame amžiuje.
SVEIKATA VYRESNIAME AMŽIUJE NĖRA ATSITIKTINĖ
Nors kai kurių pagyvenusių žmonių sveikatos pokyčiai atspindi jų genetinį paveldėjimą, didžiąja dalimi sveikata priklauso nuo fizinės ir socialinės aplinkos bei šios aplinkos įtakos jų su sveikata susijusiam elgesiui. Svarbu tai, kad šie veiksniai pradeda įtakoti senėjimą nuo pat vaikystės. Tai reiškia, kad vyresnio amžiaus žmogus iš nepalankios aplinkos yra labiau linkęs į silpnos sveikatos būklę ir rečiau turi galimybę naudotis reikalingomis paslaugomis ir priežiūra.
PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DISKRIMINACIJA DABAR GALI BŪTI LABIAU PAPLITUSI NEI SEKSIZMAS AR RASIZMAS
Ageizmas – asmens diskriminacija dėl jo amžiaus – turi rimtų pasekmių vyresnio amžiaus žmonėms ir apskritai visuomenei. Pagyvenusių žmonių diskriminacija gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant išankstinį požiūrį, diskriminacinę praktiką ar politiką, įamžinančią su amžiumi susijusius įsitikinimus. Tai gali trukdyti plėtoti politiką ir gali labai pakenkti vyresnio amžiaus žmonių sveikatos ir socialinės priežiūros kokybei.
VISUOMENĖ TURĖS ATLIKTI ESMINĮ POKYTĮ APIE TAI KAIP MES MASTOME APIE SENĖJIMĄ IR SVEIKATĄ
Sveikata vyresniame amžiuje neturėtų būti apibrėžiama tik tuo, kad žmogus neserga ligomis. Sveiką senėjimą gali pasiekti kiekvienas žmogus. Tai procesas, leidžiantis vyresnio amžiaus žmonėms toliau daryti jiems svarbius dalykus. Nors vyresnio amžiaus žmonių sveikatos ir socialinės priežiūros kaštai dažnai vertinami kaip išlaidos, jos turėtų būti suprantamos kaip investicijos į galimybių realizavimą ir galimybę vyresnio amžiaus žmonėms toliau įnešti pozityvų indėlį į visuomenę.
SVEIKATOS SISTEMOS TURI BŪTI PRITAIKYTOS VYRESNIO AMŽIAUS GYVENTOJŲ POREIKIAMS
Dauguma sveikatos priežiūros sistemų visame pasaulyje nėra tinkamai pasirengusios tenkinti vyresnio amžiaus žmonių, kurie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, poreikius. Sveikatos priežiūros sistemos turi gebėti teikti į vyresnio amžiaus žmones orientuotą ir integruotą priežiūrą ir sutelkti dėmesį į pajėgumų išlaikymą žmonėms senstant.
XXI AMŽIUJE VISOMS ŠALIMS REIKALINGA INTEGRUOTA ILGALAIKĖS PRIEŽIŪROS SISTEMA
Kai kuriose šalyse tai reiškia sukurti sistemą iš beveik nieko. Kitose valstybėse tai reiškia permąstyti ilgalaikę priežiūrą – pradedant bazine apsauga pažeidžiamiausiems žmonėms, link platesnės sistemos, kuri maksimaliai padidina vyresnio amžiaus žmonių funkcinius gebėjimus ir palaiko jų autonomiją ir orumą. Prognozuojama, kad pagyvenusių žmonių skaičius, kuriems reikalinga parama kasdieniame gyvenime, besivystančiose šalyse išaugs keturis kartus iki 2050 metų.
SVEIKAS SENĖJIMAS APIMA VISUS VALDŽIOS LYGMENIS IR SEKTORIUS
Tarpsektorinių veiksmų pavyzdžiai yra politikos ir programų, kurios praplečia būsto galimybes, nustatymas; pastatų ir transporto prieinamumas; amžiaus įvairovės darbo aplinkoje skatinimas; vyresnio amžiaus žmonių apsauga nuo skurdo per socialines apsaugos programas. Norint padaryti pažangą sveiko senėjimo srityje, reikės daug geriau suprasti su amžiumi susijusias problemas ir tendencijas.